Viktoras RUDŽIANSKAS
Buvo vidudienis. Baltaplaukis dvejų metukų ir keturių mėnesių Aronas kietai miegojo. Kai močiutė jį apvertė ant kito šono, berniukas lyg ir bandė verkti, bet po galvele vėl pajutęs šiltą pagalvėlę akimirksniu nugrimzdo į savo sapnų šalį.
Tuo tarpu Drevernos kaimo (Klaipėdos r.) gyventojai dalijosi į dvi grupes - advokatus ir prokurorus. Mažasis Aronas, matyt, nė nesapnavo, kad yra vienas iš pagrindinių bendruomenės skilimą lėmusios istorijos dalyvių.
"Santa Barbaros" siužeto verta istorija prasidėjo labai paprastai. Kovo 25-osios vakarą 38 metų (sutikite, nelabai močiutiško amžiaus) Arono močiutė Žibutė Žutautienė paguldė anūką, o pati nuėjo į kitą kambarį žiūrėti televizoriaus. Moteris neužrakino buto durų, nes laukė iš darbo Priekulės lentpjūvėje grįžtančio savo vyro. O ir dvyliktokės dukros Dainoros dar nebuvo namuose. Bežiūrėdama televizorių ji užmigo. Kai iš darbo sugrįžo vyras, visi ponios Žibutės miegai išlakstė: lovelėje nebuvo Arono! Namuose apskritai jo nebuvo. Tuo metu laikrodis rodė 00 valandų 20 minučių. Tad kovo 26-oji Žutautų šeimai prasidėjo šoku.
Įvykį tirianti laikinai einanti tardytojos pareigas Dovilė Lučinskienė "Akistatą" patikino, kad paslaptingam įtariamajam A. D. iškelta baudžiamoji byla dėl svetimo vaiko pagrobimo. Įtariamasis sulaikytas 48 valandoms. Kuo baigsis tyrimas, pareigūnė nedrįso prognozuoti, nes Arono pagrobėjas tikina esąs berniuko tėvas (oficialiai berniukas tėvo neturi). Tad pirmiausia ir reikia išsiaiškinti, ar tėvas yra tėvas, ar ne. Pasak pareigūnės, net Žibutė Žutautienė to negali nei patvirtinti, nei paneigti. Tą esą galėtų pasakyti tik Arono mama, vyresnioji jos duktė Laura. Deja, ji to pasakyti šiuo metu negali, nes pagrobimo išvakarėse išbildėjo į Vokietiją uždarbiauti... Tad nieko kito nelieka, kaip ieškoti liudytojų, kurie galėtų ponui A. D. patalkinti liudydami, kad jis tėvas. Kita vertus, nereikia būti dideliam tardymo asui, kad suvoktum, jog tokie liudijimai - niekiniai. Kiekvienam aišku, kad darant vaikus niekas gale lovos su degančia žvake rankoje nestovi. Galų gale jei ir stovėtų... Daryti dar nereiškia padaryti. Žodžiu, situacija kebli, ir nieko nepatarsi. Nebent verta pasinaudoti šiuo metu populiaria priemone - burtais. Na, paimi ramunės žiedą, pašioji žiedlapius ir murmi: "Tėvas, ne tėvas, tėvas, ne tėvas". Deja, vėl bėda: ramunės dar negreitai pražys... Tad teisėsaugininkams problemų daug... Užtat problemų neturi dreverniškiai. Jiems viskas aišku, nors nuomonės kardinaliai skiriasi. Vieni tvirtina, kad tas Arijus Dirmeikis (paslaptingasis A. D.) nespėjo pakvėpuoti laisvės oru ir vėl greitai sės, o kiti mūru už jį stoja: "Jeigu gali močiutė džiaugtis anūku, tai ko negali vaiku pasidžiaugti jį pasidirbęs ir pasiilgęs tėvas. Juk vaikus tam ir pasidirba, kad jais džiaugtųsi". Tiesa, abi oponuojančios pusės sutaria dėl vieno: myli vyrus abi Žutautaitės, tad paberia ūkiškų epitetų jų adresu. Ir be didesnių abejonių patikina žiną, ką Laura Vokietijoje dirbanti... Ir visai nesunkiai aptaria dar vienos Drevernos nepilnametės, kuri laukiasi, ateitį. Ir konstatuoja: "Dabar toks bumas: vaikai vaikus gimdo". Ir vėl vieni nedvejodami "sodina" A. Dirmeikį, kiti advokatauja. Pastarieji turi tvirtą argumentą: "Arijus su Laura gal metus kartu gyveno. Tik prieš gimstant vaikui jis kažkodėl pabėgęs". Jų oponentai - galąstais liežuviais: "Pabėgo, nes išsigando atsakomybės!" Deja, tikrovė kur kas paprastesnė ir proziškesnė. Aronas gimė 2000 metų lapkritį, o jo tėvas-ne tėvas Arijus Dirmeikis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme rugsėjį. Štai ir po viso pabėgimo. Iš viso šis 1981 metais gimęs vyras jau teistas penkis kartus. Jo "specializacija" - savavaldžiavimas ir nusikaltimai nuosavybei.
O dingusį berniuką policijos pareigūnams nebuvo sunku surasti. Žutautams iškart kilo įtarimas, kad jį išsivežė A. Dirmeikis, nes prieš tai jis skambinęs telefonu ir teiravęsis, kaip Aronas gyvena. Be to, vyras pats paskambinęs į policijos komisariatą ir teiravęsis, ar jo neieško. Ne dėl bukumo taip pasielgė. Matote, jis turi laikytis tam tikrų apribojimų, tad yra nustatytas laikas, kai jis privalo būti namie. O jo nebuvo, nes demonstravo ilgesį Aronui... Žodžiu, patikino, kad gyvena tvarkingai, nusikaltimų nedaro, be to, parsivežė savo sūnų. Taigi kovo 26 dieną, 3 valandą 15 minučių policijos pareigūnai pagrobtąjį berniuką rado Klaipėdoje, viename Reikjaviko gatvėje esančiame bute, kur gyvena A. Dirmeikis.
Pirminės apklausos metu jis teigė, kad vaikas verkė, todėl jį ir pasiėmė. Kaip nepasiimsi, kai tėviška širdis plyšta iš skausmo?! Kuris jau ten vyras ištvertų pamatęs prieš televizorių miegančią senelę ir nereaguojančią į verkiantį anūką, jo sūnų? Tokių vyrų nėra! Apskritai daugelis, ypač moterų, nelabai supranta, kas yra tėviška širdis! Šiuo atveju konkretaus vyro. Jis pažeidė nustatytą režimą, rizikavo savo laisve, važiavo gelbėti kenčiančio sūnaus tokiu paros laiku, kai autobusai jau nevažinėja. Kodėl? Tėviška širdis apie sūnų ištikusią bėdą padiktavo, ką daryti. Kitaip čia būti negali.
Juo labiau kad vienu požiūriu ponas Arijus nuo Arono nedaug skiriasi. Būtent 22 metų vyras šiuo metu, kaip ir jo sūnus, glaudžiasi pas močiutę. Tikra motina jam pastogės nesuteikė. Pasak Ž. Žutautienės, dėl A. Dirmeikio gerumo. Nuo to "gerumo", anot jos, kenčia ir senelė. Bet senelė tam ir yra, kad suaugęs anūkas ją apluptų. Ž. Žutautienė tikina, kad ir jos dukra Laura kentėjo, kad A. Dirmeikis ją norėjęs išmesti iš penktojo aukšto. Savo motinai antrina ir jaunesnioji duktė Dainora. Pasak jos, sesuo Laura prisižiūrėjusi pakankamai kraupių spektaklių. Kai ji dar laukėsi Arono, A. Dirmeikis susipjaustė rankas ir vertė žiūrėti, kaip laisvai liejasi jo kraujas... Jei tai tikrai tiesa, vaizdas kraupokas.
Tad jauna močiutė netiki tėviška A. Dirmeikio širdimi. Ji neabejoja: buvęs dukros sugyventinis nori pasinaudoti situacija, kad Laura išvykusi į užsienį, vadinasi, vaikas nėra prižiūrimas, todėl juo rūpintis privalo tėvas. Dėl paprastos priežasties: kas prižiūri vaiką, tas ir pašalpą gauna!
Vieša paslaptis: Lietuvoje šiuo metu gimsta nemažai nesantuokinių vaikų tik todėl, kad gimdytojai už juos trejetą metų gautų pašalpą. Žiūrėk, baigiasi pašalpos gavimo terminas, ir gryčioje vėl virkauja naujagimis. Jokiu būdu šito neprikiši nei Arono močiutei, nei jo motinai. Priekulės seniūnijos, kuriai priklauso ir Drevernos kaimas, globos ir rūpybos specialistė Virginija Šiaudvytienė sakė, kad Laurai Žutautaitei už Aroną, kol jam sukaks treji metukai, priklauso 93 litų pašalpa ir dar 158 litų socialinė pašalpa. Pastarosios L. Žutautaitė negauna. Mat kas 3 mėnesius dėl jos reikia tvarkyti dokumentus. Nei L. Žutautaitei, nei Ž. Žutautienei ši problema neišsprendžiama. Joms užtenka ir 93 litų... Specialistė teigia, kad dėl dukros su Ž. Žutautiene labai rimtai kalbėta rajono Vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Dėl Arono priežiūros. Siūlyta pamąstyti dėl galimybės rasti būdą, kad Laura iš Vokietijos būtų deportuota. Motina mąsto ligi šiol. Specialistė nesitiki, jog iš to mąstymo bus naudos. Matyt, visiems gerai, kad ji ten uždarbiauja. Sužinojusi, kad prieš porą dienų L. Žutautaitė vėl išvyko į Vokietiją, V. Šiaudvytienė nesulaikė emocijų: "Viešpatie, ir vėl nesusitvarkė dokumentų dėl socialinės pašalpos. Seniūnijoje yra dvi tokios mamos. Kažkur uždarbiaujančios, vaikus paliekančios močiutėms. Net pašalpomis nepasirūpinančios. Tokios jos ir mamos. Vaikai - netyčiukai, neplanuoti. Mano manymu, netikros mamos".
Ir ką čia bepridursi? Nebent tai, kad niekuo neverta stebėtis. Juk L. Žutautaitė dar besimokydama bėgo iš namų, policija buvo paskelbusi jos paiešką.
Be jokios abejonės, suaugusieji išsiaiškins savo santykius. A. Dirmeikis galbūt bus pripažintas Arono tėvu. Ar dėl to taps laimingesnis - sunku prognozuoti. Ko gero, lengviau prognozuoti, jog tada ateis laikas, kai teks išsisukinėti nuo alimentų. Ir vėl prasidėtų manipuliacijos dėl Arono tėvystės-ne tėvystės.
Šiai istorijai labai tiktų lotyniškas posakis, tvirtinantis, kad komedija ir tragedija vaikšto greta. Ir būtų galima dėti tašką. Jei ne vienas "bet"...
O būtent tai, jog šie suaugusiųjų žaidimai labai konkrečiai įrodė, jog vienas ne savo valia į juos įtrauktas žmogutis pas močiutę negali jaustis saugus. Tiesa, jis dar to nesupranta ir nežino. Jis po naktinio nuotykio ( kaip kai kas Drevernoje pasakė) turbūt yra labai pavargęs ir kietai bei ramiai miega.
