Nuolatinė laikraščio skaitytoja A. B. iš Šiaulių rašo, jog jos buvęs sutuoktinis turi tris vaikus nuo skirtingų žmonų, o ji augina vieną nepilnametį (10 metų) buvusio vyro vaiką, kuriam teismas priteisė kasmėnesinį 0,4 MGL (minimalaus gyvenimo lygio) dydžio išlaikymą. Sūnaus tėvas dažnai keičia darbovietes bei nurodo, jog uždirba tiktai minimalią algą. Buvusio sutuoktinio įsiskolinimas vaikui išlaikyti jau išaugo iki 7 000 litų. Laiško autorė spėja, kad vaiko tėvas kokio nors turto ar sąskaitų banke neturi. Moteris dirba, tačiau gauna tik 450 litų dydžio atlyginimą, todėl šių pinigų nepakanka pragyvenimui. Todėl laiško autorė norėtų sužinoti, ar iš jos nepilnamečio vaiko tėvo įmanoma išsireikalauti didesnį išlaikymą ir kokios yra numatytos sankcijos (bausmės) išlaikymo nemokantiems skolininkams? Moteris taip pat domisi, ar jos vaikui priklauso 50 litų valstybės skiriama pašalpa? Jeigu taip, kur dėl to reikėtų kreiptis ir kokius dokumentus pateikti?
Advokatas D. Svirinavičius pateikė tokį atsakymą: "Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (tinkamai maitintis, apsirengti ir t. t.). Jeigu teismas priteisia išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, išieškoma išlaikymo suma visiems vaikams turi būti padalinta lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis pagal įstatymą gali būti padidintas ir atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Išlaikymo dydis gali būti didinamas, jeigu ženkliai pagerėja tėvo, iš kurio tas išlaikymas priteistas, turtinė padėtis, tai yra jis pradeda gauti gerokai daugiau pajamų ar sumažėja jo išlaikomų asmenų (pavyzdžiui, vienas iš jo išlaikytų vaikų sulaukia pilnametystės ir pan.). Jeigu atsiranda pagrindas reikalauti padidinti priteisto išlaikymo dydį, reikia paduoti teismui atitinkamą ieškinį. Pažymėtina, kad LR įstatymai numatė ir numato asmenims, vengiantiems išlaikyti savo vaikus, net ir baudžiamąją atsakomybę. Tai yra Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad asmuo, pagal teismo sprendimą vengiantis išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialinę paramą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tačiau, kaip rodo praktika, pasiekti, kad tėvas, piktybiškai vengiantis išlaikyti savo vaikus, būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, yra nelengva. Iš kitos pusės - menka paguoda kitam tėvui ar motinai, kuriam tas išlaikymas priteistas (kuris augina vaikus), jeigu skolininkas, piktybiškai vengęs mokėti išlaikymą, yra nuteisiamas. Išieškant tokį įsiskolinimą lieka vienas kelias - pasitelkti antstolį ir, su pastaruoju nuolat bendraujant, siekti, kad išieškojimas iš skolininko kiek įmanoma būtų vykdomas. Tuo tarpu dabar, priėmus naujuosius LR įstatymus, reglamentuojančius antstolių darbą, pastarieji sugeba išieškoti skolas daug efektyviau. Tačiau tokiais atvejais išieškotojas taip pat turi parodyti daugiau iniciatyvos: jis turėtų rinkti duomenis apie tai, iš kokių pajamų skolininkas gyvena (teismo priteistas išlaikymas išieškomas ne tik iš privalančio jį mokėti asmens darbo užmokesčio, bet ir kitų jo pajamų), kokį turtą įgyja (įsiskolinimas, susidaręs priteisto išlaikymo išieškojimo procese, gali būti išieškomas iš skolininkui priklausančio turto) ir panašiai. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas vengia mokėti priteistą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams dirbdamas nelegaliai ar panašiai, daro didelę klaidą, nes senatvės ar ligos atveju jis pats gali nesulaukti pagalbos iš savo suaugusių vaikų. Pastarieji neprivalės teikti pagalbą tokiam tėvui, nes pagal Civilinio kodekso nuostatas pilnamečiai vaikai gali būti atleisti nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu bus nustatyta, kad tie tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. O tėvas, dirbęs nelegaliai arba nurodydamas, jog gauna minimalų atlyginimą (tai dažnai daroma norint kuo mažiau lėšų skirti vaikų išlaikymui), savo negalios atveju nesulauks jokios socialinės paramos ar ją gaus tiktai minimalią. Taigi kiekvienam tėvui, kuris nevykdo tėviškos pareigos, reikėtų apie tai rimtai pagalvoti".
Laiško autorei atsakome ir į klausimą dėl valstybės paramos vaikams. Pagal Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo nuo šių metų liepos 1 dienos, vaikams yra skiriamos naujos rūšies išmokos. Dabar šeimoms, auginančioms vieną arba du vaikus nuo 3 iki 7 metų, už kiekvieną vaiką mokama 50 litų (0,4 MGL) dydžio išmoka kas mėnesį. Taigi jeigu laiško autorės vaikas yra nurodyto amžiaus, ši išmoka jai priklauso. Dėl to moteris turi kreiptis į savo deklaruojamosios arba gyvenamosios vietos savivaldybę. Kreipiantis būtina pateikti asmens tapatybės dokumentą ir vaiko gimimo liudijimą. Jeigu vaiko tėvo deklaruojamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, būtina pateikti pažymą, jog jam nėra paskirta ir mokama minėta išmoka kitoje savivaldybėje. Kadangi laiško autorė išsituokusi, reikės pateikti ir ištuokos liudijimą. Spendimą dėl išmokos paskyrimo savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo turės priimti ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kada gautas prašymas su visais reikalingais dokumentais. Jeigu laiško autorė kreipsis vėliau, priklausanti išmoka už vaiką bus paskirta ir išmokėta nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų savivaldybei pateikimo dienos.
