Sigitas STASAITIS
Šiaulių miesto 2-ojo policijos komisariato kriminalistai bene pirmieji Lietuvoje išnarpliojo vieną telefoninę aferą, kurios metu pinigai buvo išviliojami pasakomis apie neva "sūnaus padarytą avariją". Iš trijų pagyvenusių šiauliečių mažiausiai 3 000 litų paėmęs sukčių pagalbininkas D. Paldavičius buvo sulaikytas. Manoma, jog pinigus telefonu iš šiauliečių išviliojo Marijampolės griežtojo režimo kolonijoje kalintis kalinys, pravarde Bulius, o D. Paldavičius buvo tik mažas didelės aferos sraigtelis.
Šiųmečio vasario 8-ąją į Šiaulių miesto 2-ąjį PK atėjęs 58 metų pedagogas Antanas pasiskundė, jog aferistai iš jo išviliojo 2 000 litų. Ankstų tos pačios dienos rytą į šio šiauliečio mobiliojo ryšio telefoną paskambinęs nepažįstamas vyras pribloškė žinia, jog Antano sūnus neva padarė avariją.
- Aš gi sūnaus neturiu, - pusę penkių ryto iš miego prikeltas šiaulietis kalbėjo daug negalvodamas. - Gal tai žentas?
Nepažįstamasis, aišku, suskubo patikslinti, jog ne sūnus, o būtent žentas ir pakliuvo į bėdą. Pasak skambintojo, žentas susitrenkė galvą, todėl pats kalbėti negali. Tą naktį vairuodamas savo mašiną žentas neva sudaužė apynaujį mikroautobusą, už kurį reikia nedelsiant sumokėti 4 000 litų, antraip Antano dukra jau po valandos tapsianti kalinio žmona! Antanas išsigando ir sutriko, nė nepagalvojęs, jog yra mulkinamas, paaiškino tegalįs sumokėti 2 000 litų ir aferistui pasakė savo adresą. Skambintojas nusileido. Po keliolikos minučių į daugiabučio Dainų gatvėje kiemą įsuko taksi, iš kurio išlipo maždaug 20 metų nepažįstamas vyras. Jam padavęs pinigus Antanas po valandėlės atsikvošėjo ir pagaliau padarė pirmą protingą dalyką - paskambino žentui. Tas uošvį ir pradžiugino, ir nuliūdino. Antanas, žinoma, apsidžiaugė išgirdęs, jog nei jo dukra, nei žentas į jokią avariją nepakliuvo, tačiau kartu šiaulietis suprato aferistams atidavęs 2 000 litų.
Šiaulių 2-ojo PK kriminalistai ėmė narplioti šią, atrodytų, beviltišką istoriją. Buvo nustatyta, jog Antanui sukčius skambino mobiliojo ryšio telefonu be sutarties, naudodamasis plačiai parduodama išankstinio apmokėjimo kortele, todėl sučiupti skambintojo neįmanoma. Visgi policininkai nenuleido rankų, tik pirma surado dar kelis apgautuosius. Dieną anksčiau dvi šiaulietės buvo apgautos tokiu pačiu būdu. Pirmoji - pensininkė Virginija. Naktį, apie pusę trijų, jai paskambino vyras ir verksmingu balsu pralemeno:
- Mama, padariau avariją, jei nesumokėsiu 4 000 litų, man galas!
Pensininkė tesugebėjo paklausti, ar čia tikrai jos sūnus - balsas kažkoks ne toks. Kalbėtojas, aišku, patvirtino. Jei moteriškė būtų sumojusi "sūnaus" pakamantinėti pavardės, vardo, brolių ir kitų artimųjų adresų - iki šiol kojinėje turėtų savo pinigus. Tačiau sutrikusi Virginija su sukčiumi ėmė derėtis ir išsidavė namie teturinti 500 litų. Aferistui užteko ir tiek. Netrukus į šios pensininkės kiemą įsuko taksi, patiklioji moteris atvažiavusiam trumpai apsikirpusiam vyrui įdavė savo litus. Lygiai taip pat tą pačią naktį buvo apgauta bedarbė šiaulietė, turintį suaugusį sūnų. Aferistai moterį telefonu prisižadino pusę keturių ryto ir sugiedojo tą pačią dainelę apie avariją, o po to derėjosi nuo 2 000 iki 500 litų. Nesunku atspėti, jog po kelių minučių pas bedarbę atvyko taksi, kuriame sėdėjęs jaunas vyrukas paėmė 500 litų ir patenkintas dingo.
Tirdami šiuos nusikaltimus kriminalistai išsiaiškino, jog apgautųjų gerokai daugiau, tik atsikvošėję žmonės dažnai į policiją nesikreipia. Vieni gėdinasi savo kvailumo, kiti mano, jog rašyti pareiškimo nėra prasmės, nes pagauti apgavikus neįmanoma. O pasirodo, kad kaip reikiant padirbėjus galima. Vasario 13-ąją Šiaulių 2-ojo PK kriminalistai sulaikė šiaulietį Dainių Paldavičių (21 m.). Visi trys apgautieji jį pažino kaip jaunuolį, kuris atvykęs taksi paimdavo pinigus. Kaip pavyko pagauti apgaviką, pareigūnai neatskleidžia, kad kiti sukčiai nepasimokytų.
Įkliuvėlis netrukus pradėjo kalbėti. Pasirodo, jog jis buvo tik mažas gerai apgalvotų telefoninių aferų sraigtelis.
D. Paldavičius yra 1999 metais teistas už vagystę bei netikrų pinigų paleidimą apyvarton, tačiau į koloniją tuomet nepateko, nes teismas pagailėjo jauno pirmą kartą teisiamo žmogaus ir bausmę atidėjo. Dainius kriminalistams papasakojo, jog šių metų pradžioje sutiko ką tik iš Marijampolės griežtojo režimo kolonijos grįžusį seną pažįstamą, su juo susiskambindavo telefonu. Pastarasis paaiškino davęs D. Paldavičiaus mobiliojo ryšio telefono numerį vienam iki šiol bausmę atliekančiam kaliniui, kuris už atlygį žadėjęs paprašyti pagalbos. Dainius tąkart tesužinojo, jog to kalinio pravardė - Bulius.
Netrukus vieną naktį šiauliečiui iš tikro paskambino Buliumi prisistatęs vyras. Dainius sutiko už atlygį įvykdyti jo prašymus. Po kelių dienų Bulius Dainiui paskambino paryčiais, paliepė skubiai kviesti taksi ir važiuoti prie daugiabučio Dainų gatvėje, iš vienos moters - tai buvo mums jau pažįstama Virginija - paimti 500 litų. Pasak D. Paldavičiaus, tokiu būdu jis aplankė ir poną Antaną, ir kitus patikliuosius, kuriuos Bulius jau būdavo ką tik apdorojęs pasakomis apie "sūnaus avariją". Tokiu būdu Dainius prisipažino apgavęs iki dešimties šiauliečių - visų net neatsimena. D. Paldavičiaus žodžiais, po kiekvienos iš pasisekusių aferų jam vėl skambindavo Bulius ir liepdavo pinigus atiduoti kitiems jo sėbrams. Netrukus Dainių susirasdavo nurodytieji žmonės ir grobį paimdavo, o už paslaugą kaskart palikdavo maždaug po 50 litų. Kadangi D. Paldavičius nori gyventi, nieko nuostabaus, jog pinigus paimdavusių Buliaus parankinių nė vieno neišdavė - nutylėjo ir daugiau svarbių aferos detalių. Kartais paėmęs išviliotuosius pinigus D. Paldavičius sako Buliaus nurodymu pirkdavęs mobiliojo ryšio išankstinio apmokėjimo kortelių ir jų kodus telefonu padiktuodavo Buliui. Tokiu būdu šis papildydavo savo mobiliojo telefono sąskaitą.
Policininkai nuvyko į Marijampolės griežtojo režimo koloniją, kur iš tikro surado tris kartus teistą, šiuo metu trečius metus už plėšimą kalintį Bulių. Pastarasis kolonijoje yra gana įtakingas, todėl prieš policininkus pūtėsi - porino kameroje gerai paslėpęs mobiliojo ryšio telefoną, ir net ne vieną. Kita vertus, Bulius nepanoro prailginti savo kalėjimo laiko ir paneigė dalyvavęs pinigų viliojimo telefonu aferose.
Policininkams beliko kaltinimus ruošti vieninteliam D. Paldavičiui. Jį nuvesdino į teismą ir prašė leisti suimti. Teismas suimti neleido motyvuodamas, jog Dainius dirba, turi kur gyventi, tad įkliuvėliui paskyrė namų areštą. Sukčiui to tereikėjo - nuo tos dienos šis "telefoninis berniukas" dingo, nebesirodo nei namie, nei darbe. Žinoma, anksčiau ar vėliau šis smulkaus plauko apgavikas dar paklius už grotų, tačiau naivu tikėtis, jog atlygins apgautiesiems nuostolius.
Tai bene pirmoji Lietuvoje atskleista telefoninė afera. Apie ją "Akistatai" papasakoję Šiaulių 2-ojo PK kriminalinės policijos komisaras inspektorius Robertas Jagminas bei jaunesnysis inspektorius Arūnas Navickis siūlė žmonėms dar kartą įsidėmėti, jog pražūtinga skubėti tikėti nepažįstamais skambintojais -, juk visada galima prieš ieškant pinigų pasitarti su savo artimaisiais, kaimynais, nepabijoti pasiteirauti ir policijoje. Pasak pareigūnų, be pasakų apie avariją, pinigai iš žmonių taip pat sėkmingai viliojami paskambinus pirmu pasitaikiusiu numeriu ir čiulbant apie neva laimėtą vertingą prizą. Tam, kad jį gautum reikia, žinoma, brangiai sumokėti.
S. Stasaičio nuotr.
Šiaulių 2-ojo PK kriminalistai R. Jagminas (dešinėje) su A. Navickiu papasakojo, kaip kalėdami kolonijoje kaliniai sugeba išvalioti pinigus.
(telefon1.jpg)
Šiuo metu ieškomas D. Paldavičius tebuvo mažas telefoninių aferų sraigtelis.
(telefon2.jpg)
