Vytautas Žutautas
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija trečiadienį pradėjo nagrinėti civilinę bylą dėl juridinio fakto apie galimą parlamentarės Kazimieros Prunskienės bendradarbiavimą su KGB.
Sausakimšoje teismo salėje netrūko aistrų. Disidentas Antanas Terleckas buvusios parlamentinės komisijos pirmininką Balį Gajauską už nevykusius parodymus išvadino asilu. O ministro pirmininko patarėjas Jurgis Jurgelis žurnalistams prisipažino neabejojąs, kad K. Prunskienės išteisinimas tėra laiko klausimas.
Tai, kad K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB, 1992 metų rugsėjo 14 dienos sprendimu patvirtino Aukščiausiojo Teismo teisėjos Onos Dzedulionienės vadovaujama Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija.
Praėjus beveik dešimtmečiui, 2002 metų rudenį, K. Prunskienė kreipėsi į teismą, kad procesas būtų atnaujintas procesą ir paneigtas neteisingai nustatytas faktas. Skandalingą bendradarbiavimo istoriją ji vadina politiniu susidorojimu.
Svarbiausią įkaltį - tariamą pasižadėjimą bendradarbiauti su KGB - K. Prunskienė laiko falsifikuotu "instrumentu, kuris buvo ciniškai panaudotas, siekiant užpildyti nesamas bendradarbiavimo aplinkybes". O ir šio dokumento atsiradimo bei tyrimo aplinkybės K. Prunskienei atrodo per daug miglotos.
Anot B. Gajausko, minėtą pasižadėjimą jam perdavęs tuometinis Atkuriamojo Seimo-Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Komisijos nariai buvo informuoti, kad šis pasižadėjimas aptiktas vienoje KGB byloje.
Teismas taip pat apklausė buvusios Parlamentinės komisijos narį J. Jurgelį ir buvusį parlamentarą bei pirmąjį Archyvų departamento vadovą Gediminą Ilgūną. Abu jie mano, kad K. Prunskienė nebendradarbiavo su KGB.
J. Jurgelio žodžiais, šios komisijos darbas buvęs labai politizuotas, todėl objektyvių išvadų padaryti ji negalėjo. Visą K. Prunskienę kaltinusių įrodymų rinkimo mechanizmą J. Jurgelis laiko neskaidriu, o pačius įrodymus - neišlaikančiais kritikos.
