Teismai smogė dar vieną smūgį organizuotą nusikalstamumą tiriantiems pareigūnams.
Garsią Plungės gaują, kuri reketavo ne tik verslininkus, bet ir žurnalistus, padėjęs demaskuoti 31 metų Marius Mažulis nuteistas dar griežčiau negu savo kaltę neigę ir pareigūnus klaidinę nusikaltėliai. Nors Generalinė prokuratūra kovinių sporto šakų klubo "Plungės riteris" vadovą primygtinai prašė atleisti nuo bausmės, visų instancijų teismai buvo kurti tokiems prašymams.
"Mes aiškinome, kad pernelyg griežtas nuosprendis nusikaltimą padėjusiam atskleisti M.Mažuliui pirmiausia smogs visai teisėsaugai - atbaidys kitus bendradarbiauti su pareigūnais nutarusius gaujų narius. Bet teismo nuomonė buvo kitokia, o ji nekritikuotina", - sakė valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška.
Dar griežtesnis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, vienas Lietuvos organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos kūrėjų Alvydas Sadeckas: "Man liežuvis nesiverčia sakyti, kad panašūs sprendimai - kenkimas valstybei. Tokia teismų praktika formuoja labai pavojingą tendenciją, ji gali paralyžiuoti visą kovą su organizuotu nusikalstamumu". Kriminalinės policijos biuro operatyvininkai į Plungę išvyko 2002 metų rudenį, kai vienas po kito buvo padegti žinomų miesto verslininkų ir visuomenės veikėjų namai bei biurai. Žmonės atvirai kalbėjo, kad taip reketininkai bando įbauginti duoklių nenorinčius mokėti verslininkus, tačiau Plungės policija nepajėgė atskleisti nusikaltimų.
Plungėn atvykę Kriminalinės policijos biuro pareigūnai sulaikė kelis įtariamuosius. Bet būtų reikėję juos greitai paleisti, nes rimtų įkalčių nebuvo, o patys sulaikytieji viską neigė. Bendradarbiauti su pareigūnais tuomet sutiko tik kovinių sporto šakų klubo "Plungės riteris" prezidentas M.Mažulis. Jis pareigūnams smulkiai papasakojo apie mieste veikiančią gaują ir jos daromus nusikaltimus.
Netrukus paaiškėjo ir grupuotės veikimo principas. Paprastai vienas gaujos narių paskambindavo kokiam nors verslininkui ir prisistatęs Klaipėdos nusikalstamo pasaulio atstovu pareikalaudavo duoklės. Jeigu verslininkas atsisakydavo - būdavo padegamas koks nors ne itin svarbus nepaklusnaus žmogaus objektas. Jei ir tuomet verslininkas atsisakydavo mokėti duoklę - įsiliepsnodavo rimtas gaisras.
Bausmės buvo simbolinės
Netrukus po to, kai M.Mažulis pradėjo duoti parodymus, į pareigūnų rankas įkliuvo visi šeši gaujos nariai. Gaujai vadovavo aukštąjį išsilavinimą turintis ir nekart už turto prievartavimą teistas Arūnas Garba, vienas aktyviausių jos narių buvo Raimondas Giržadas, dar sovietiniais laikais ėjęs aukštas pareigas Lietuvos KGB. Tyrėjai greitai išnarpliojo bylą ir ją perdavė Klaipėdos apygardos teismui. Bet nuosprendis pribloškė kriminalistus - nusikaltimą padėjęs atskleisti M.Mažulis gavo vieną griežčiausių - 5 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Griežčiau už jį buvo nuteistas tik vadeiva A.Garba. Tuo tarpu kiti gaujos nariai išsisuko lengvai - Darius Visockas ir Saulius Sauka atsipirko piniginėmis baudomis, o R.Giržadas, nors ir nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme, nuo įkalinimo dėl sveikatos būklės buvo atleistas.
Prokurorai ėmė ginti nusikaltimą atskleisti padėjusį M.Mažulį. Jie nuosprendį apskundė Apeliaciniam, o paskui - ir Aukščiausiajam Teismui. Tačiau nuosprendžiai M.Mažuliui buvo negailestingi. Nors teismai ir pripažino, kad teisiamasis padėjo atskleisti nusikaltimą, tačiau akcentavo, jog ši pagalba nebuvo aktyvi.
Seimo narys A. Sadeckas dar prieš kelerius metus teikė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios teisėjams suteikia teisę visai nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti arba paskirti švelnius nuosprendžius su teisėsauga bendradarbiaujantiems gaujų nariams. Parlamentaras pripažino, kad iš karto po to, kai buvo pradėjęs rengti šias Baudžiamojo kodekso pataisas, sulaukė daug kritikos: "Kuo tik tuomet nebuvau kaltinimas - net ir tarnavimu banditams". Tačiau Seimo narys atkakliai įrodinėjo savo tiesas. "Aš neišradinėjau dviračio. Italijoje, JAV ir kitose šalyse vien tik dėl teisėsaugos sandėrių su nusikaltėliais pavyko sutriuškinti didžiausias grupuotes, vienu metu kartais buvo teisiama net po 400 mafiozų. Įtikinėjau, kad ir Lietuvoje be informacijos iš vidaus organizuoto nusikalstamumo neįveiksime", - sakė A.Sadeckas. A.Sadeckas priminė, kad JAV ir kai kuriose Europos valstybėse jau seniai egzistuoja praktika, kai prie vieno stalo susėdę nusikaltėlis, prokuroras ir teisėjas aptaria, kiek metų galima sumažinti bausmę už suteiktą vertingą informaciją. Galiausiai buvusio kriminalisto argumentai įtikino kitus Seimo narius, ir įstatymo pataisos buvo priimtos. Tai netrukus davė puikių rezultatų. Buvusio bendrovės "Mažeikių nafta" vadovo Gedimino Kiesaus, jo sūnaus bei vairuotojo nužudymas, Panevėžio "tulpinių" ir klaipėdiečio Sigito Gaidjurgio žmogžudystės, "Vilniaus brigados" narių susišaudymai - tai tik dalis nusikaltimų, kuriuos pavyko iki galo atskleisti tik dėl to, kad su teisėsauga sutiko bendradarbiauti nusikaltėliai. Daugelis jų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kiti, organizavę arba vykdę nužudymus, gavo gerokai švelnesnes, negu numato įstatymai, bausmes.
Liudijo nusikaltėlių šulas
"Tačiau pastaruoju metu šis mechanizmas ima strigti. Vienas pirmųjų signalų, liudijančių apie prokurorų ir teisėjų požiūrio skirtumą, išryškėjo prieš kelerius metus, kai buvo nagrinėjama vadinamoji Kėdainių žudynių byla. Tuomet pareigūnams ypač padėjo vienas šių nusikaltimų organizatorių - Kauno nusikalstamo pasaulio šulas Ričardas Baratinskas, pravarde Marafonas. Jis pirmasis iš savo gaujos pradėjo bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir padėjo atsleisti šį kraupų nusikaltimą, kurio metu pakaunėje buvo nužudyti keturi žmonės.
Kaip ir buvo sutarta per neoficialias derybas, prokuroras teisme pasiūlė R.Baratinskui paskirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Bet teisėjas nusprendė kitaip ir kaunietį nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Išgirdęs tokį nuosprendį kaltinimą palaikęs prokuroras net nualpo. Prokuratūra apskundė nuosprendį kaip pernelyg griežtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas prokurorų argumentų neišgirdo ir paliko galioti R.Baratinskui paskirtą bausmę - įkalinimą iki gyvos galvos.
Dabar kriminalistai suka galvas, kaip įkalbėti R.Baratinską, kad šis papasakotų viską apie pakaunės žudynes. Per neoficialias derybas, įvykusias prieš teismą, Kauno mafiozas buvo prasitaręs, kad įvardys ir šio nusikaltimo užsakovus, bet tik po nuosprendžio - kai įsitikins, jog prokurorų pažadai buvo pagrįsti. Operatyvininkai ir dabar bando išgauti žmogžudystės užsakovų pavardes, tačiau iki gyvos galvos įkalintas žudikas nenori praverti lūpų.
Vienam senatis, kitam - nelaisvė
Dar vienas kriminalistus pribloškęs nuosprendis buvo priimtas prieš kelis mėnesius nagrinėjant Jaunųjų verslininkų asociacijos prezidento Gintaro Skobo bylą. Operatyvininkus nustebino, kad teisėjos Reginos Pocienės vadovaujama Vilniaus apygardos teismo kolegija už dvigubos žmogžudystės organizavimą verslininkui pritaikė senaties terminą.
Pareigūnai buvo priblokšti, kad toje pačioje byloje teisiamam ir daugelį nusikaltimų padėjusiam atskleisti kitam buvusiam Ramaškės gaujos nariui Rolandui Grigoniui buvo paskirtas įkalinimas. Nors R.Grigonis buvo kaltinamas daug švelnesniais nusikaltimais negu G.Skobas, teismas jį nuteisė kalėti 8 metus. Net prokurorai prašė skirti 6 metus. Po šio nuosprendžio advokatai ėmė juokauti, kad dabar savo klientams R.Pocienės nagrinėjamose bylose rekomenduos apsirengti "Versace" kostiumais ir apsiauti "Prada" batais. Esą teismo sprendimui įtakos, matyt, turėjo tai, kad G.Skobas į visus posėdžius ateidavo apsirengęs labai stilingai.
