Uošvį nužudė dėl lemputės
Danutė SALIENĖ
Klaipėdos apygardos teismas už uošvio nužudymą nuteisė 43 metų VirginijĄ Acabryko. Moteris neneigė dūrusi mirtiną dūrį, bet tvirtino taip pasielgusi gindamasi. Teismas jai skyrė septynerius metus nelaisvės. Kai teisėjas dar tebeskaitė nuosprendį, į teismo salę įžengė konvojavimo būrio pareigūnai, tada tapo aišku, kad Virginiją suims teismo salėje.
Šioje istorijoje pagrindiniai asmenys yra Virginija Acabryko (tik liepos pabaigoje pakeitusi velionio vyro pavardę į jau kelerius metus kartu gyvenančio sugyventinio, o dabar jau vyro Leonido) ir jos velionio vyro tėvas Fiodoras Gruzdevas. Abiejų likimai nepavydėtini. Senasis Fiodoras gana anksti palaidojo žmoną. Būdamas 25 metų mirė jo sūnus Aleksandras, sumaišęs narkotikus su alkoholiu. Prieš aštuonerius metus ankstyvą rytą einantį pirkti degtinės kitą Fiodoro sūnų, Vladimirą, Virgos vyrą, suspardė keli vietnamiečiai. Jis neleido artimiesiems kviesti greitosios pagalbos, lūžęs šonkaulis pradūrė vyriškiui plautį, ir dar tą pačią parą Vova mirė. Virginija jaunystėje yra dirbusi, o dabar registruota Darbo biržoje, tačiau, išskyrus prekybos agentės, pasiūlymų dirbti negavo.
Virginija su uošviu kartu gyveno apie dvidešimt metų. Bendrabučio kaimynai matydavo ir girdėdavo vaidus Gruzdevų kambaryje. Pastaruosius porą metų jų kambaryje tapo lyg ir tyliau. Virginija susidėjo su Leonidu. Fiodoras Gruzdevas gyveno kartu tame pat kambaryje už pertvaros. Už butą mokėjo pusiau F. Gruzdevas ir Virgos tėvai.
Vasario 25 dieną Virginija pasigamino valgyti. Turėjo butelį, kartu su senuoju Fiodoru jį ištuštino, uošvis pasiuntė marčią dar vieno. Antrojo butelio dugno Fiodoras nepamatė, užsnūdo. Virginija liepė uošviui eiti gulti. F. Gruzdevas nulindo į savo kampą ir užsižiebė lempą. Dėl tos lempos dažnai kildavo barnių. Virga sakė, kad 200 vatų lemputė buvo per didelė prabanga sunkiai besiverčiantiems bendrabučio kambario gyventojams. "Nejungsiu, aš moku už butą", - atšovė senasis.
- Jis tada valgė silkę, pradėjo mane gąsdinti peiliu, - pasakojo Virginija. - Norėjau išsukti lemputę, bet jis nukabino šviestuvą, šaukė, kad užmuš mane, ir mojavo lempa man prieš pat akis. Tada ir įdūriau jam tuo pačiu peiliu. Pamačiau kraują. Lionia kaip tik grįžo nusiplovęs kojas, jis padavė vatos, o aš nubėgau pas kaimynus greitosios kviesti.
Nukentėjusiuoju kažkodėl pripažintas Fiodoro anūkas, Vidos sūnus, kuris dėl senelio pykčio protrūkių buvo priverstas išsikelti pas mamos tėvus. Šešiolikmetis vaikinas negalėjo suprasti, koks jo vaidmuo teismo posėdyje. Apie mamos ir senelio santykius vaikinas pasakoti teismui atsisakė.
