Atpildas atseikėtas dar ne visiems
Remigijus RAINYS
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį 2001 metais trylikametį pagrobusiems plungiškiams. Nusikaltimo organizatoriumi įvardintam Ernestui Teresiui (24 m.) teisėjai skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Ilgą laiką Ispanijoje Ispanijoje besislapsčiusiam ir tik šių metų kovo mėnesį į Lietuvą sugrąžintam Rolandui Ivanauskui (29 m.) pataisos namuose skirta praleisti 4 metus.
Kol kas vis dar nesulaikytas (kaip manoma, taip pat į Ispaniją pabėgęs) trečiasis įtariamasis pagrobėjas - Lukas Kerpauskas (24 m.), kuris anuomet į policiją prisipažti atėjo pats.
Nukentėjusiajam priteistas 50 000 litų civilinis ieškinys. Dalį šios sumos R. Ivanauskas jau atlygino. 5000 litų sumokėjo ir E. Teresiaus tėvai.
Pėdsakų neužtiko
2001 metų kovo 12 dienos popietę Plungės centrinės ligoninės gydytojai Eglė ir Stasys Adomavičiai išėjo pasivaikščioti į miestą. Jų sūnus Mantas (13 m.) tėvus lydėti atsisakė, nes ketino laiką leisti netoli namų esančioje kompiuterinių žaidimų salėje.
Kai apie 18 valandą berniukas namuose vis dar nepasirodė, tėvai sunerimo, nes iki tol vaikas vakarais lauke vienas nesišlaistydavo. Žaidimų salės darbuotoja Manto tėvo nepaguodė - anot jos, jei paauglys čia ir buvo, tai jau seniai išėjo. Pasiėmę prožektorių, tėvai apieškojo apylinkes, Babrungo tvenkinio krantus, kreipėsi pagalbos ir į policiją. Apie dingusį bendraklasį neigė ką nors žinantys ir visi apklausti jo bendramoksliai bei draugai. Didžiąją dalį nakties medikai savo automobiliu, lydimi policijos inspektoriaus, važinėjo po nuošalias Plungės vietas, apsilankė kai kuriuose kaimuose, tačiau Manto pėdsakų neužtiko.
Paprašė išpirkos
Kitą dieną apie 11 valandą ryto Adomavičių bute suskambo telefonas. Balsą stengęsis pakeisti jaunuolis liepė jo klausytis ir nesikreipti į policiją. Tėvams buvo pranešta, jog Mantas sveikas ir gyvas, o tėvams būsiąs sugrąžintas už 10 000 JAV dolerių išpirką. Kaip perduoti pinigus, skambintojas žadėjo pranešti vėliau.
Pareigūnai prie telefono aparato prijungė pasiklausymo įrenginį, tačiau pagrobėjas daugiau nebepaskambino.
Tuo metu kita tyrėjų grupė apklausinėjo visus M. Adomavičiaus pažįstamus. Tarp jų - ir toje pačioje mokykloje besimokiusį vienuoliktoką E. Teresių.
Ernestas ne kartą buvo lankęsis Adomavičių namuose ir palikęs gerą įspūdį - pasirodė esąs nepaprastai mandagus ir paslaugus. Tačiau 1999 metais jis išsiaiškino, kur slepiami pinigai, ir medikų butą apvogė. E. Teresiaus tėvai atlygino padarytą žalą ir paprašė, kad E. ir S. Adomavičiai į policiją nesikreiptų...
Jau per tų pačių metų Kalėdas Ernestas suorganizavo kitą vagystę iš to paties buto. Vagys išnešė juvelyrinių dirbinių ir aukso už 13 000 litų. Šį kartą Adomavičiai nedvejodami kreipėsi į policiją ir visi nenaudėliai, tarp jų ir E. Teresius, buvo išaiškinti. Vaikino tėvai ir vėl atlygino sūnaus padarytą žalą, tačiau tiriant vagystės bylą, prie jos buvo prijungti ir kiti epzodai. Pasirodė, kad E. Teresius, grasindamas smurtu, laišku pareikalavo iš netoli jo namų esančios kavinės "Mažoji Godinga" savininkų 5000 JAV dolerių išpirkos ir buvo demaskuotas.
Ir toliau rodydamas išskirtinį mandagumą bei paslaugumą gydytojams Adomavičiams, vaikinas nuolat terorizavo jų sūnų, kurį vertė pirkti jam įvairias smulkmenas, mokėti už jį žaidimų salėje, nešti jam vis daugiau pinigų. Mantui buvo prigrasinta, jog jis nedrįstų skųstis tėvams. Trylikametis taip ir darė, tačiau buvo įprašęs mamos, kad ji nebekviestų jo prie telefono.
Pririštas prie sijos
Nors per pirmąsias apklausas Ernestas neigė bet kokį savo ryšį su M. Adomavičiaus pagrobimu, tačiau kaip tik pagal jo nuorodą kriminalistai atvyko į Klaipėdos rajone, šalia kelio Klaipėda - Vėžaičiai, esančią apleistą sodybą. Ten ir buvo aptiktas prie sijos pririštas, lentgaliais apkrautas M. Adomavičius. Pusantros paros šaltyje praleidęs berniukas buvo skubiai nugabentas į Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyrių. Jam konstatuotas bendras kūno atvėsimas, paviršinis galūnių nušalimas, susiformavusios pragulos, be to užlaužtas rankas užspaudusios virvės pažeidė nervus. Pagrobtas vaikas buvo surastas tik po 48 valandų. Pradžioje sunkiai kalbėjęs Mantas tik po kurio laiko galėjo nuosekliai papasakoti, kas atsitiko.
Vaikino gydymasis užtruko kelerius metus, dabar Vilniuje gyvenantis jaunuolis dirba ir mokosi vienuoliktoje klasėje.
Kaltu neprisipažino
Ilgai melavęs ir E. Teresius, tikino, kad pradžioje Mantą pagrobti tarėsi su kažkokiais jam nepažįstamais klaipėdiečiais, tačiau vėliau savo ketinimų atsisakęs. Apie "nepažįstamus jaunuolius" iš uostamiesčio Ernestas porino ir savo bendrininkams, kuriuos taip pat bandė apgauti, sakydamas, jog 5000 JAV dolerių iš išpirkos sumos reikės atiduoti tariamiems klaipėdiškiams. O iš tikrųjų šiuos pinigus bei dar trečdalį su R. Ivanausku ir L. Kerpausku pasidalintos sumos E. Teresius ketino pasisavinti pats.
Mantas buvo išviliotas į kiemą, jam pasakius, kad prie mokyklos laukia draugai. Laiptinėje trylikamečiui ant akių buvo užmaukšlinta megzta kepuraitė, kad berniukas nieko nematytų, užlaužtos rankos ir paauglys įsodintas į automobilį.
Teisme E. Teresius kaltu neprisipažino. Jis teigė, kad pagrobti Mantą siūlęs iki šiol nesulaikytas L. Kerpauskas, tačiau jis atsisakęs. Ernestas ikiteisminio tyrimo metu prisipažinęs esą dėl tyrėjų jam daryto spaudimo. Ernesto gynėjas tvirtino, kad į pirmąsias tuomet dar nepilnamečio vaikino apklausas nebuvo iškviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai ir tėvai, tad tada išgauti parodymai - neteisėti.
Kalčiausias - tas, kuris slapstosi
2002 metų liepos mėnesį valstybės sieną per Lazdijų postą kirtusiam ir iki šiol nesurastam Lukui Kerpauskui pagrindinę kaltę bandė suversti ir teisiamasis Rolandas Ivanauskas, kuris visą incidentą vertino kaip vaikišką poelgį. Vienintelis iš pagrobėjų tuomet pilnametystės jau sulaukęs jaunuolis tikino, kad jis tebuvo tik pasamdytu vairuotoju. R. Ivanauskas teigė, jog į užsienį pabėgo todėl, kad tuo metu su žmona tik ką buvo susilaukęs dukros, sirgo jo mama. Reikėjo rūpintis šeima, todėl jis nematė kitos išeities, kaip išvažiuoti į Ispaniją. Čia Rolandas dirbo vairuotoju, apsaugininku, išmoko ispanų kalbą, susirado vietinę sugyventinę. Teisiamojo žodžiais apie rūpinimasi šeima vertė abejoti tik visuose teismo posėdžiuose prie salės jį bučiniais pasitikdavusi ir išlydėdavusi draugė ispanė. Pretenzijų R. Ivanauskui bandė atsisakyti ir Eglė bei Stasys Adomavičiai, kurie teismo prašė jo griežtai nebausti.
