Pumpučių bendruomenė motinžudžio nenuteistų
Remigijus RAINYS
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija už savo motinos Irenos Čitavičienės (58 m.) nužudymą Anykščių rajono Pumpučių kaimo gyventoją Arūną Čitavičių (31 m.) nuteisė 6 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Kone visi Pumpučių kaimo ir daugelis Kavarsko seniūnijos bendruomenės narių liko nepatenkinti, jų nuomone, pernelyg griežtu nuosprendžiu motinžudžiui, nors teisėjų kolegija ir taip nuo prokurorų prašytos 8 metų bausmės nubraukė pusantrų metelių. Nuo pat Arūno vaikystės šią šeimą pažįstantys žmonės tikino, kad jei būtų buvę išrinkti į prisiekusiuosius, tai A. Čitavičiaus baudžiamojoje byloje apkaltinamojo verdikto tikrai nebūtų priėmę. Pumpučių bendruomenė kone pirmą kartą šalies teismų istorijoje Panevėžio apygardos teisėjų kolegijai atsiuntė žudiką palaikantį prašymą, pasirašytą 180 vietos gyventojų. Juo prašyta gerbiamam ir mylimam bendruomenės nariui A. Čitavičiui skirti kuo švelnesnę bausmę. Žmonės rašė, kad šis ramus, darbštus ir patikimas vyras nuo vaikystės kentė dėl motinos girtavimo. Teisiamajam puikią charakteristiką parašė Kavarsko seniūnija ir kelininkų bendrovės "Ukmergės versmė", kurioje A. Čitavičius dirbo ekskavatorininku, vadovai. Anksčiau vairuotoju šioje įmonėje dirbusiam Arūnui naujas ekskavatorius buvo patikėtas prieš pat lemtingąjį incidentą.
Kai moteris geria...
Kitados vykusiose Algio ir Irenos Čitavičių vestuvėse dalyvavo didelis būrelis Pumpučių gyventojų. Tometinio kolūkio pirmininko vairuotojas A. Čitavičius buvo gerbiamas apylinkių žmogus ir žmonės šnabždėjosi, jog gražuolei Irenai labai pasisekė, kad sugebėjo užkariauti tokio šaunuolio širdį. Niekas net neatkreipė dėmesio į jaunosios polinkį išgėrinėti, tačiau pamažu išgėrimai dažnėjo ir Irena girta pasirodydavo net darbe. Gimus Arūnui, padėtis pasikeitė tik trumpam. Ilgainiui moteris vis giliau grimzdo į alkoholizmo liūną ir šeima iširo. Viena dabartinės seniūnijos darbuotoja iki šiol mena, kai prasidėjus Čitavičių skyrybų procesui ji drauge su kitais tuometinės apylinkės tarybos komisijos nariais jų namuose surašinėjo turtą. Atvykusią komisiją į namus įleidęs Arūnas pasislėpė antrame aukšte - vaikas gėdijosi salone išsidrėbusios, iki sąmonės netekimo prisigėrusios motinos.
Gydyti vis neprisiruošė
Net ir po skyrybų Irenos iš namų niekas nevarė. Algis džiaugėsi retais buvusios žmonos prablaivėjimais ir su dėkingumu priėmė bet kokias jos pastangas padėti subirusiai šeimai. Tačiau neva apsipirkti į parduotuvę išėjusi moteriškė vis dažniau jai produktams duotus pinigus išleisdavo alkoholiui ir negrįždavo po kelias dienas. Namiškiai vis ruošėsi Ireną gydyti nuo alkoholizmo, tačiau pradžioje buvo gėda prieš kaimynus ir pažįstamus, o vėliau - priverstinio gydymo lyg ir nebeliko.
Siekdama didesnės laisvės, Irena vėl persikėlė į buvusius mamos namus, kuriuose dabar šeimininkavo jos brolis Kazimieras. Brolis seseriai skyrė kambarį prie virtuvės, tačiau girta Irena labiau mėgdavo sėdėti pastarojoje. Arūnas dažnokai lankydavo motiną ir pykdavo, jei ją rasdavo neblaivią, tačiau į sūnaus priekaištus I. Čitavičienė atsikirsdavo piktais žodžiais, o kartais net paleisdavo į darbą rankas. Padėtis ne ką tepasikeitė ir Arūnui suaugus.
Kiaulės skerdimas baigėsi laidotuvėmis
Šių metų kovo 24 dieną Arūnas Čitavičius pas dėdę Kazimierą užsuko jau po vidurdienio. Visa šeimyna buvo kieme ir skerdė kiaulę. Arūnas , užėjęs į trobą aplankyti motinos, rado ją lovoje visiškai girtą. Vyriškis papriekaištavo gimdytojai, jog ji vėl pasigėrė, nė skerstuvių nesulaukusi, o I. Čitavičienė sugriebė skudurą ir trenkė juo sūnui per veidą. Nebesusivaldęs A. Čitavičius skėlė motinai antausį, o ši iš visų jėgų stūmė sūnų šalin. Arūnas neišlaikė pusiausvyros ir griuvo ant stalo, tas subyrėjo. Pakilęs nuo grindų Arūnas dar kelis kartus trenkė motinai ir išėjo. Kieme sutiktam dėdei pasakė, kad sumušė mamą, jis surūkė cigaretę ir susinervinęs išėjo namo. Tik apie 17 valandą Kazimiero žmona pastebėjo, kad nebesigirdi įprastinių Irenos vaitojimų ir pasiuntė vyrą pasižiūrėti, kaip laikosi jo sesuo. Visi buvo įpratę, jog girta įnamė sėdėdavo virtuvėje ir garsiai dejuodavo, o šį kartą ten buvo tylu. Kazimieras seserį rado ant grindų jos kambaryje. Moteris buvo be sąmonės, tad atskubėjusi brolienė iškvietė greitąją pagalbą. Pastarosios ekipažas I. Čitavičienę nuvežė į Anykščių ligoninę. Po gydytojų apžiūros konstatavus sunkią būklę, nelaimėlė buvo skubiai pergabenta į Panevėžio ligoninės Intensyvios terapijos skyrių. Po dviejų dienų moteris mirė taip ir neatgavusi sąmonės.
Nuosprendžio neapskundė
Nuo pat pirmos apklausos A. Čitavičius neneigė savo kaltės dėl motinos žūties ir todėl areštinėje praleido tik pirmąsias dvi dienas po sulaikymo, nes ikiteisminį tyrimą kontroliuojantys Anykščių apylinkės prokuratūros pareigūnai nematė būtinybės prašyti vyriškio suėmimo ilgesniam laikui. Teismo medicinos ekspertizė patvirtino, jog I. Čitavičienė mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis, o tai galėjo būti tiesioginė sūnaus jai suduotų smūgių pasekmė. Beje, skrodimas parodė, jog sunkia lėtine kepenų liga sirgusi Irena, net nepatyrusi smurto, nebūtų išgyvenusi ilgiau nei pusmetį.
Arūnas Čitavičius buvo suimtas teismo salėje, kai išklausė jam paskelbtą nuosprendį. Teisėjų kolegija pripažino, kad A. Čitavičiaus įvykdytam sunkiam nusikaltimui turėjo įtakos ir pati auka - mirtiną konfliktą išprovokavo ji, tačiau įstatymai nenumato galimybės juos interpretuoti teisiamajam palankia linkme.
Atrodo, jog vyriškis savo poelgį vertina griežčiau nei jo kraštiečiai, nes net nebandė paduoti apeliacijos. Neseniai nuosprendis įsigaliojo ir buvusiam ekskavatorininkui teks išmokti prisitaikyti nelengvame "zonos" gyvenime.
