Šūvių Saločiuose aidas
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
Pasvalio rajono Saločių miestelio gyventojas Giedrius Karoblis (33 m.) už grotų turėtų praleisti 15 metų. Tyrėjai surinko pakankamai įrodymų, o Panevėžio apygardos teismo teisėjams, nagrinėjusiems šią baudžiamąją bylą, nekilo abejonių, jog šis jaunas vyras salotiškius Rimantą Armoną (32 m.) nušovė, o Gediminą Štopinį (24 m.) - sunkiai sužalojo. Giedrius Karoblis visą laiką savo kaltę neigė.
Konflikto priežastis - moteris
Konfliktas tarp Saločių jaunimo grupių kilo dar 2002-aisiais, vasaros pabaigoje, kai Mindaugas Štopinis buvo įtartas rėžiantis sparną apie kito salotiškio Arūno Paušos brolienę. Moters vyras gerokai įkrėtė mergišiui į kailį. Sumuštojo brolis Gediminas Štopinis pareikalavo, kad broliai Paušos kompensuotų Mindaugui padarytą žalą, antraip grasino apskųsti policijai.
Po poros dienų Gediminas Štuopinis gavo kulką į koją. Jam išėjus iš baro du kaukėti vyrukai nieko nesakę šovė iš turėtų šautuvų. Kulka sutrupino kojos kaulą, G. Štopinis buvo pripažintas antros grupės invalidu. Nors G. Štopinis pažino, kas į jį šovė, policijai apie tai nepranešė. Jau vėliau G. Štopinis prisipažino tąkart atpažinęs šaulį - A. Paušą, ir patvirtino, kad kartu buvo ir G. Karoblis.
Akis už akį?
Maždaug po metų, 2003-iųjų lapkričio pabaigoje, Saločių miestelį sukrėtė mįslinga žmogžudystė. Vėlų lapkričio 19-osios vakarą žudikas, tyliai prislinkęs prie Arūno Paušos namo, iš medžioklinio šautuvo šovė šiam jaunam vyrui, tuo metu su sūneliu vakarieniavusiam virtuvėje, tiesiai į galvą. Salotiškis skubiai buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau medikai buvo bejėgiai jam padėti.
Nužudymą tyrę Pasvalio rajono kriminalistai tuoj pat apklausė su A. Pauša konfliktavusius M. ir G. Štopinius, R. Armoną ir jo aplinkos žmones, tačiau kokių nors neginčijamų įrodymų, kad A.Paušą nušovė būtent jie, teisėsaugininkams surinkti nepavyko. Žudikai ar žudikas neįvardinti iki šiol. Dar tebetiriamos kelios versijos. Pareigūnai daro išvadą, kad bylą, ko gero, teks nutraukti, nes tas, kas susidorojo su A. Pauša, jau irgi nušaitas...
Dar viena žmogžudystė
Jau per Arūno Paušos laidotuves nuskambėjo grasinimai atkeršyti už draugo mirtį. Prie karsto savitvardos neteko velionio geriausias draugas Giedrius Karoblis. Jis pažadėjo iššaudyti visus, kas prisidėjo prie jo draugo žūties. Ir tai sakė padarysiąs mažiau nei per metus.
Iki A. Paušos mirties metinių likus porai savaičių Saločių miestelį vėl sudrebino šūviai. Rimantą Armoną, išėjusį į kieme esantį sandėliuką atsinešti malkų, pasivijo šūviai į galvą ir į pilvą. Vėliau ekspertai suskaičiuos bene 4 šūvius. Vyriškis mirė vietoje, nes vienas šūvis buvo paleistas į galvą. Tarsi kontrolinis...
Velionis R. Armonas buvo prieštaringai vertinama asmenybė. Prieš gerą dešimtmetį buvo nuteistas 8 metams už chuliganizmą ir išžaginimą. Grįžęs iš kolonijos, artimuosius patikino, jog gyvenimą pradeda iš naujo. Ėmė draugauti su tame pačiame miestelyje gyvenusia nuo vaikystės pažįstama mergina, ją vėliau vedė, susilaukė dukrytės. Artimiausi Rimanto žmonės teigė, jog jis labai mylėjo vaikus, o įmonės (jis dirbo danų įmonėje, kur darbuotojams keliami gana griežti reikalavimai) savininkai jį apibūdino kaip pareigingą ir darbštų žmogų.
Planavo gyventi gražiai
Netrukus po R. Armono nužudymo teismas leido suimti Giedrių Karoblį ir dar vieną salotiškį (jis vėliau tapo tik liudininku šioje byloje) - kartu su G. Karobliu Vilniuje dirbusį Marių Trasauską.
Saločiuose negavęs rimto darbo G. Karoblis išvyko dirbti į Vilnių. Čia jis su pertraukomis darbavosi ir gyveno apie 6 metus. Kartu su kaimynystėje gyvenusiu Mariumi Trasausku jis dirbo statybose dažytoju. Tą tragišką salotiškiams rudenį - 2004-ųjų spalį - jis atšventė savo vestuves. Jauna pora nuomojosi butą, planavo tolesnį gyvenimą.
Kai Giedrių suėmė, jo motina Kazimiera Karoblienė niekaip negalėjo patikėti, kad sūnus įvykdė tokį baisų nusikaltimą. Ji tikino Giedrių buvus darbštų, meniškos sielos. Tuoj po sūnaus suėmimo apsilankiusiai "Akistatos" korespondentei K. Karoblienė aprodė sūnaus rankomis suremontuotus kambarius, meniškai išdailintus iš dekoratyvinio stiklo ir plytelių gabaliukų. Ji sakė, kad Giedrius su nužudytuoju A. Pauša buvo labai artimi draugai - draugavo nuo pat pirmos klasės. Dėl to Arūno žūtis Giedrių labai sukrėtė. Ir tą dieną, kai buvo nušautas R. Armonas, moteris teigė, kad sūnaus nebuvo miestelyje - jis kaip tik dirbo Vilniuje.
Tačiau tyrėjai surinko pakankamai neginčijamų įrodymų, kad R. Armoną nušovė G. Karoblis.
Nusikaltimas buvo kruopščiai suplanuotas
Liudininkai patvirtino, kad nužudymo dieną G. Karoblis vieno savo pažįstamo paprašė iš sostinės, kur dirbo, parvežti į Saločius. G. Karoblis vairuotojui neaiškino nei kur, nei ko važiuoja. Pasvalio rajone privažiavus negyvenamą sodybą, G. Karoblis liepė sustoti, išlipo iš automobilio ir pėsčias patraukė į Saločius. Grįžo uždusęs po pusantros valandos ir liepė vairuotojui grįžti į Vilnių kitu keliu. Savo draugužį perspėjo, kad jo gali ieškoti policija, liepė laikinai išjungti mobilųjį telefoną. Vienoje vietoje paprašęs stabtelėti, į pakelės krūmus Giedrius išmetė turėtą medžiaginį krepšį.
Dar po poros dienų jau kitą bendradarbį - M. Trasauską - paprašė nuvežti į Biržus. Čia pakelėjė liepęs sustoti Giedrius iš krūmų pasiėmė medžiaginį krepšį, kurį buvo išmetęs prieš porą dienų.
O vyriškio jau ieškojo policija. Grįžtant į Vilnių pro Pasvalį jų automobilį sustabdė kelių patruliai. Bijodamas, kad policininkai nepastebėtų po sėdyne paslėpto krepšio, Giedrius, dar neatgavus dokumentų, liepė Mariui važiuoti. Automobilis pajudėjo, o pareigūnai ėmė juos vytis, kad grąžintų dokumentus. Išsigandęs G. Karoblis liepė vairuotojui sustoti ant tilto per Svalios upę ir į ją išmetė turėtą krepšį.
Pareigūnai, pamatę, kad vyrai kažką išmetė į upę, bėglius sulaikė, o ištrauktame iš vandens krepšyje rado du pistoletus su duslintuvais. Tačiau atlikus išsamią ginklų ekspertizę, ginklo, kuriuo buvo nušautas R. Armonas, čia nebuvo...
Nors ginklas taip ir nebuvo surastas, tyrėjai surinko užtektinai įrodymų, kad R. Armoną nušovė būtent G. Karoblis.
Turėjo daug slėptuvių
G. Karoblis labai domėjosi ginklais ir turėjo jų visą arsenalą. Pareigūnai keliose vietose - Saločių miškelyje bei pačiame miestelyje, negyvenamoje sodyboje įrengtose slaptavietėse - rado kelis medžioklinius šautuvus, Kalašnikovo automatą, daugiau kaip 1000 šovinių, kilogramą trotilo.
Jau būdamas suimtas Giedrius iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus vienam savo draugui parašė laišką. Jis prašė paimti ginklus iš slėptuvių ir paslėpti kitur. Draugas taip ir padarė: iš vienos slėptuvės paėmęs ginklus parsivežė į namus ir paslėpė po šienu. Kitoje slėptuvėje ginklų jis neberado.
Kaip ir reikėjo tikėtis, Giedrius Karoblis Panevėžio apygardos teismo sprendimą apskundė. Kol kas bylos nagrinėjimo data dar nepaskirta, tačiau, kaip teigė Panevėžio apygardos prokuroras Ramūnas Vilimavičius, didelių vilčių nuteistasis neturėtų dėti, nes surinkti įkalčiai ir įrodymai - pakankamai svarūs.
