Jonė Ožalaitė
Ieškojo laimės - rado mirtį
Daugelis tėvynainių, nerasdami savo gimtinėje darbo ar negalėdami pragyventi iš kelių šimtų litų, traukia laimės ieškoti į svečias šalis.
Dar 1999 metais tarp tokių buvo ir Inga Lošienė. Ji atvyko į Didžiąją Britaniją, kur paprašė politinio prieglobsčio. Imigracijos tarnyba apgyvendino lietuvę viename Sautendo kurorto viešbučių. Čia ji susipažino su Irako kurdu Faruhku Fariku, kuris taip pat prašė britų suteikti jam politinio pabėgėlio statusą.
Inga Lošienė ir Faruhkas Farikas gyventi kartu pradėjo maždaug po 3 metų. 2004-ųjų pradžioje šalies imigracijos tarnyba atmetė F. Fariko prašymą likti gyventi Didžiojoje Britanijoje ir jis turėjo būti deportuotas iš šalies. Tačiau imigracinės tarnybos biurokratai tuo nepasirūpino, tad F. Farikas ir toliau galėjo nekliudomas gyventi Anglijoje. Beje, jis priklausė Lesterio ir Birmingemo Irako kurdų bendruomenei. Ten jis buvo gerai žinomas.
2005-ųjų birželio 5-ąją šalia geležinkelio, vos už 500 metrų nuo namų, kur pora gyveno, buvo rastas F. Fariko automobilis, o jo bagažinėje - nužudyta, surištomis rankomis I. Lošienė.
Pradėjus tyrimą, paaiškėjo, kad draugai ir kaimynai Ingą paskutinį kartą matė gegužės 27-ąją.
Buvo nustatyta, kad tą dieną I. Lošienės vaikus iš pirmos santuokos - 6 metų berniuką ir 11 metų mergaitę - iš mokyklos kažkodėl pasiėmė F. Farikas (paprastai motina pati pasiimdavo vaikus iš mokyklos). Buvo juos nusivežęs pas gimines į Ipsvičą. Kitą dieną parvežė vaikus į namus, paliko juos auklei prižiūrėti, o pats išėjo į darbą (F. Farikas dirbo virėju) ir dingo.
Jo ieškoti ėmėsi kelios dešimtys detektyvų. Iš pradžių buvo manoma, kad F. Farikas slapstosi Lesteryje, Birmingeme ar Ipsviče, nes ten turėjo giminių ir draugų. Kai paieškos nedavė rezultatų, į pagalbą buvo pasitelktas Interpolas.
Policijos prašymu I. Lošienės nužudymo byla buvo pagarsinta per populiarią BBC televizijos laidą. Aktoriai suvaidino situaciją, taip norėdami atkreipti visuomenės dėmesį, kad greičiau būtų surastas žudikas.
Po dviejų mėnesių F. Fariką pavyko sučiupti Švedijoje. Kurdas savo kaltę neigė, tikino, jog iš šalies pabėgo bijodamas, kad nebūtų apkaltintas žmogžudyste. Atseit, grįžęs iš darbo namo, radęs savo draugę jau nužudytą. Išsigandęs, kad būsiąs jį apkaltintas nužudymu, lavoną sugrūdo į kartoninę dėžę ir paslėpė sandėliuke. Vėliau irti pradėjusius palaikus pernešė į automobilio bagažinę.
Pietų Anglijos Čelmsford Krauno teismo prisiekusieji nepatikėjo nė vienu F. Fariko žodžiu, absurdu laikė jo gynybos versiją. Jie nusprendė, jog nelegalas kurdas turi kalėti iki gyvos galvos.
Faruhkas Farikas pripažintas kaltu 4 kartus. Jis nuteistas ne tik už lietuvės nužudymą, bet ir už mažamečių vaikų išprievartavimą. Tad galutinis teismo verdiktas - trigubas įkalinimas iki gyvos galvos.
Anglų spaudos žudiku ir pedofilu vadinamas kurdas kalės maždaug iki 2025 metų. Po to jis galės prašytis paleidžiamas į laisvę. Tačiau bylą nagrinėjusio ir nuosprendį paskelbusio teisėjo nuomone, F. Farikas, turint omenyje jo žiaurumą ir nenorą prisipažinti, visą gyvenimą turėtų praleisti už grotų.
Na, o Sautendo bendruomenė, kurioje I. Lošienė jautėsi sava, dar negali atsigauti po ištikusios tragedijos. Švč. Lurdo Marijos bažnyčioje buvo laikomos specialios mišios Ingos atminimui. Jose dalyvavo daugybė žmonių - ne tik ten gyvenantys tėvynainiai, bet su ja bendravę ir dirbę anglai, menantys ją kaip darbščią, rūpestingą mamą, nuoširdžią draugę ir pagalbininkę ištikus bėdai.
