Viktoriją nuskriaudė medžiuose įrengtoje būstinėje
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Viename Aukštaitijos rajono bažnytkaimyje gyvena trys nepilnamečiai jaunuoliai (šešiolikmečiai Aurimas Ž. bei Matas V. ir penkiolikmetis Eligijus Š.), kurie dar bent trejus metus turėtų vaikščioti lyg į kelnes prisikrovę. Mat tiek laiko galios Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, apribojantis minėtų nepilnamečių laisvę ir įpareigojantis nenusikalsti. Priešingu atveju teismo atidėta bausmė būtų pakeista į realią, tad nori nenori tektų krautis lagaminus ir keliauti į nepilnamečių pataisos darbų koloniją.
Šantažistai
Aurimas, Matas ir Eligijus į teisiamųjų suolą sėdo už tai, kad nuskriaudė tame pačiame bažnytkaimyje gyvenančią dvylikametę Viktoriją (vardas pakeistas) - ją ne kartą seksualiai išprievartavo (oraliniu būdu). Ir ne bet kur, o vietos paauglių medyje įrengtoje ir begal pamėgtoje būstinėje!
Pasirodo, į šią būstinę kone kasdien susirinkdavo būriai vietos jaunimo. Vyresni bernai parūkydavo ar išgerdavo naminio alaus, o jaunėliai paprasčiausiai spoksodavo į vyresniuosius ir, kaip ne vienas vėliau užsiminė, "sėmėsi gyvenimiškos patirties".
Taip jau nutiko, jog ne vieną kartą toje būstinėje apsilankė ir kelios tame pačiame bažnytkaimyje gyvenančios mergaitės. Viena iš tokių viešnių ir buvo mažametė Viktorija. Ji neišdrįso atsisakyti bernų pasiūlytos cigaretės ir netrukus dėl to labai pasigailėjo. Pasirodo, kažkuris iš vaikinukų sukurpė "nekaltą" šios mergaitės seksualinio išprievartavimo planą, kuriuo sėkmingai pasinaudojo mažiausiai trejetas vaikėzų.
- Vieną dieną keli bernai mane atsitempė į būstinę ir pasakė: "Dabar čiulpsi", - ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra užfiksavęs tokius mažametės parodymus. - Aš atsisakiau. Tada ėmė grasinti, kad močiutei praneš, jog rūkau...
Kas beliko močiutės diržo pabūgusiai Viktorijai - tik išpildyti jaunųjų nedorėlių norus. Baisiausia, jog pasinaudodami tokia pačia puolimo taktika, trys nepilnamečiai drąsuoliai Viktoriją seksualiai išprievartavo ne vieną ir ne du kartus... Ilgą laiką prievartą kentėjusi mergaitė prisiminė, jog tie patys nedorėliai bandė ir išžaginti, tačiau jiems nieko neišėjo... Girdi, nuogus lytinius organus patrynė apie šlaunis, tačiau "nieko nesigavus" atstojo...
Pravardė - Čiulpikė
Nežinia, kiek ilgai niekšeliai būtų skriaudę Viktoriją, jei ne mokykloje pasklidusios nešvankios kalbos. Pedagogai išgirdo, jog klasės draugai ir draugės Viktorijos ėmė šalintis, o kai kurie vyresniųjų klasių mokiniai ją tiesiai šviesiai ėmė pravardžiuoti Čiulpike. Kai klasės auklėtoja ėmė aiškintis, išgirdo pritrenkiančių naujienų: kad Viktorija jau ilgiau kaip mėnuo kenčianti Mato, Aurimo ir Eligijaus terorą! Nieko nelaukusi klasės vadovė kreipėsi į rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Šios tarnybos darbuotojos iš pradžių pasikalbėjo su Viktorijos močiute (močiutė Viktoriją jau ne vienerius metus globojo; moteris patvirtino nesuvokianti, kas paskutiniu metu anūkėlei darosi - ji esą labai prastai mieganti, šaukianti per miegus, pasidariusi labai nervinga ir jautri), o vėliau - ir su pačia mergaite. Viktorija, gavusi tvirtą pažadą, kad nebus atskirta nuo močiutės ir išvežta į vaikų globos namus, viską nuoširdžiai ir atvirai papasakojo. Tą pačią dieną su Viktorijos skriaudikais susitiko policijos pareigūnai.
Įtariamieji skundėsi prasta atmintimi
Užspeisti į kampą nepilnamečiai prievartautojai mikčiodami ėmė tauzyti, neva po linksmų orgijų būstinėje praėję nemažai laiko (net mėnuo!), todėl mažai ką teprisimenantys... Ne iškart geranoriškai su teisėsaugos pareigūnais ėmėsi bendrauti ir liudytojai - viską puikiai žinantys nepilnamečiai kaimietukai - geri įtariamųjų pažįstami. Vis dėlto atsirado keli asmenys, girdėję, kad Viktoriją jau kuris laikas skriaudė Aurimas, Matas ir Eligijus.
- Mano sūnelis - labai geras, paklusnus, daug sportuoja, - teismo posėdyje nesustodama rypavo Mato V. motina. - Aš viena auginu tris vaikus, nes su vyru gyvenu atskirai, jis išvykęs į užsienį, prie vaikų auklėjimo neprisideda...
Tik geru žodžiu apie sūnų atsiliepė ir Eligijaus Š. motina. Anot jos, vaikas yra labai geras, tik su juo "reikia elgtis gražiuoju" (!). Moteris tvirtino, kad jai, našlei, nėra lengva vienai auginti ir auklėti Eligijų bei nepilnametę dukrelę, dėl to prašė teismo į tai atsižvelgti, neskirti vaikui griežtos bausmės. Tiesa, teismo posėdyje buvo garsiai perskaityta iš mokyklos gauta šio vaikėzo charakteristika, kurioje jauniausiasis iš teisiamų nusikaltėlių anaiptol nebuvo taip gerai charakterizuojamas, kaip prieš tai tvirtino motina. Įžūliai šis paauglys elgėsi ir bylos teisminio nagrinėjimo metu.
Aurimas Ž., kaip paaiškėjo, irgi augo probleminėje šeimoje - nors turi abu tėvus, šiems labiau rūpėjo svaigalai, nei būrio vaikų priežiūra, auklėjimas.
Teismas konstatavo, jog trys nepilnamečiai įvykdė labai sunkų nusikaltimą. Drauge buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog visi nusikaltėliai - labai jauno amžiaus, todėl skirtina švelnesnė bausmė. Taigi Aurimas Ž. ir Matas V. už mažametės seksualinį išprievartavimą buvo nuteisti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmėmis, jų vykdymą atidedant trejiems metams, o teismo posėdžių metu jokios atgailos neparodęs, piktybiškai elgęsis Eligijus Š. - ketverių metų laisvės atėmimo bausme, ją taip pat atidedant trejiems metams. Visi trys nuteistieji dar buvo įpareigoti tęsti mokslus ir nakvoti namuose.
