Norėjo prasigyventi iš kaimynų
Lygiai prieš metus, vasario 14-ąją, Satkūnų kaime (Jonavos r.) įvykdytas itin žiaurus nusikaltimas. Anksčiau neteisti du to paties kaimo gyventojai Vladislovas Zinevičius (22 m.) bei prieš pat nusikaltimą pilnametystės sulaukęs Denysas Zajančkauskas negailestingai nužudė tris kaimynus - Albiną Bankauską (60 m.), Antaniną Brasiūnienę 74 m.) bei dvejais metais vyresnį jos sutuoktinį Joną Brasiūną. Visai neseniai Kauno apygardos teismas išnagrinėjo šią bylą ir kaltinamiesiems paskelbė nuosprendį. V. Zinevičius nuteistas kalėti iki gyvos galvos, o jo bendrininkas D. Zajančkauskas už grotų praleis 17 metų: pirmuosius aštuonerius metus - kalėjime, vėliau - pataisos namuose. Beje, jei pastarasis būtų nusikaltęs bent savaite anksčiau - ilgiausiai būtų kalėjęs tiktai 10 metų, mat tai pati griežčiausia bausmė nepilnamečiams. Be to, teismas iš nuteistųjų M. Lysovienės naudai priteisė 11 100 litų laidojimo išlaidų bei net 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Beje, ši abiejų tėvų netekusi moteris patirtą moralinę žalą buvo įvertinusi milijonu litų, tačiau, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks ieškinio dydis galėjo būti tenkinamas tik iš dalies.
Šis kraupus nusikaltimas buvo planuotas iš anksto - nuo žiauraus sumanymo iki jo įvykdymo praėjo maždaug savaitė. Tuo metu V. Zinevičius niekur nedirbo, o D. Zajančkauskas užsiėmimų Jonavos politechnikos mokykloje nelankė. Savo būsimas aukas jiedu gerai pažinojo - gyveno tame pačiame kaime. Vladislovas pas Brasiūnus anksčiau buvo dirbęs įvairius ūkio darbus, gerai žinojo jų namo išplanavimą ir tai, kad sutuoktiniai gali turėti daug pinigų. Būsimieji žudikai tikėjosi jų namuose rasią apie 40 000 litų santaupų. Vėliau savo rankas krauju susitepęs V. Zinevičius prisipažins, jog jam pinigai buvo reikalingi automobiliui bei vairuotojo teisėms įsigyti.
Iš pradžių kraupus sumanymas turėjo būti įgyvendintas vasario 12-ąją, tačiau tądien vyrai neišdrįso - tiesiog nepriėjo Brasiūnų sodybos. Susitikę po dviejų dienų jiedu galiausiai nutarė padaryti tai, ką buvo suplanavę. Tą dieną būsimieji žudikai apie 18 valandą atėjo pas Markutiškių kaime gyvenantį N. Pinkevičių ir su juo išgėrė litrinį butelį degtinės. D. Zajančkauskas vėliau nurodys, jog viską organizavo jo bendras, liepęs pasiimti reikalingus įrankius. V. Zinevičius turėjo metalinį strypą - iš armatūros padarytą kuolą gyvuliams rišti, o Denysas - montavimo raktą. Prie savo aukų namų jie netikėtai sutiko Albiną Bankauską (jis tuo metu gyveno pas sutuoktinius), išlydėjusį Brasiūnų svečius - V. Gulbiną, N. Lukošienę ir D. Lukošių. Kuomet pastarieji sėdo į automobilį ir išvažiavo iš kiemo, o A. Bankauskas liko vienas, užpuolikai prišokę jį ėmė stumdyti, bandė užlaužti rankas ir jas surišti virve. Kadangi netikėtai užpultas žmogus gynėsi, bandė pasipriešinti, V. Zinevičius smogė jam metaliniu strypu į galvą. Šiam į talką atskubėjo ir D. Zajančkauskas - jis taip pat ėmė daužyti vyriškį turėtu montavimo raktu. Paskui, kieme palikę sukniubusį A. Bankauską, nusikaltėliai sugužėjo į namo vidų.
Šeimininkas ir jo žmona tikriausiai net nenujautė savo baisos lemties. Brasiūnai buvo negailestingai daužomi net parkritę ant grindų. V. Zinevičius iš lauko į namo prieangį atvilko bejausmį A. Bankausko kūną ir kartu su bendru ėmė versti sutuoktinių namus. Abu rado šiek tiek pinigų - ne tūkstančius, o tiktai maždaug 166 litus. Pasitarę užpuolikai nusprendė savo aukų - nusikaltimo liudininkų - gyvų nepalikti, todėl ėmė badyti peiliais. Po to žudikai iš to paties namo į gretimą Markutiškių kaimą telefonu išsikvietė taksi. Skubėdami į sutartą vietą, jiedu pakeliui išmetė turėtus įrankius bei pirštines, o vėliau persiavė batus. Taksi automobiliu nuvažiavę į Jonavą, nusipirko 10 butelių alaus, kitų gėrimų ir grįžę į Šilų kaimą pradėjo išgertuves Mariaus Zajančkausko namuose.
Teisme, nužudytųjų artimųjų akivaizdoje, abu kaltinamieji vengė detaliau paaiškinti nusikaltimo aplinkybes (nurodė tiktai esminius dalykus), patvirtinę, jog bylos tyrimo eigoje duoti parodymai buvo teisingi. V. Zinevičius neslėpė, jog apiplėšti Brasiūnus buvo jo idėja...
Nužudytieji buvo rasti vasario 15-ąją. Juos aptiko Marijonas Bukauskas, kuris ne kartą skambino į Brasiūnų sodybą, tačiau į telefono skambučius niekas neatsiliepė.
Pradėjus aiškintis žiauraus susidorojimo aplinkybes, netoliese gyvenanti Janina Adomaitienė prisiminė tą lemtingąjį vakarą girdėjusi, kaip A. Brasiūnienė su kažkuo isteriškai barėsi. Deja, kažin ar pastaroji būtų galėjusi sutuoktiniams pagelbėti - blogiausiu atveju atėjusi pažiūrėti, kas atsitiko, greičiausiai ir pati būtų atgulusi šalia kaimynų amžinam poilsiui...
Tiktai bylą tyrusiems pareigūnams buvo svarbu nustatyti, kaip ir nuo kokių smūgių ar dūrių mirė nukentėjėliai, nes abu kaltinamieji neneigė susidoroję su aukomis. Jie abu vienodai kalti dėl trijų žmonių žūties. Tiesa, D. Zajančkauskas, kuriam tik prieš 7 dienas iki šio nusikaltimo buvo sukakę 18 metų, ne tik pripažino savo kaltę, bet ir padėjo išaiškinti nusikaltimo aplinkybes bei nurodė bendrininką ir dėl visko, ką padarė, reiškė gailestį, o štai V. Zinevičius, į nusikaltimą įtraukęs keleriais metais jaunesnį vaikiną, nors ir prisipažino esąs kaltas, tačiau keitė parodymus, tyrimo metu menkino savo vaidmenį ir net nebandė atgailauti. Priešingai, teisme šis jaunas vyras rodė nepagarbą nužudytiesiems bei jų artimiesiems.
