Meilė akla - pasklydo degtinėje
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vilniaus apygardos teismo sprendimu Molėtų rajono Pilviškių kaimo gyventoja Stanislava Nikštienė (50 m.) Panevėžio moterų kalėjime praleis pusšeštų metų. Tokia bausmė agresyvumu pagarsėjusiai moteriškei skirta už sugyventinio Ivano Zamušo tyčinį nužudymą.
Ivano Zamušo tėvų namuose Pilviškiuose Stanislava apsigyveno prieš daugiau nei trejus metus. Vienišiui Ivanui reikėjo "gaspadinės" ir pagalbininkės, tad vyriškis labai apsidžiaugė, kai vienas pažįstamas jam pripiršo darbo nebijančią, bet gana ūmaus būdo našlę. Tokiu pasirinkimu garsiai suabejojo tame pačiame Molėtų rajone gyvenantys Ivano giminaičiai, jau anksčiau susidūrę su Stanislava ir puikiai žinoję, kas per akiplėša ši esanti. Tačiau širdžiai neįsakysi - Ivanas prie jos, kaip ir Stanislava prie Ivano, prisirišo per pirmąsias pažinties dienas ir tvirtai nusprendė "sumesti klumpes".
Visus Lietuvos kaimus kankina didelė bėda - alkoholis. Ne išimtis ir Pilviškiai, ir Ivano bei Stanislavos šeimyninės tradicijos. Gėrė Ivanas, ne mažiau už jį - ir sugyventinė. Kaip ir priklauso, išgerdavę jiedu susimušdavo. Reikia pastebėti, kad daugiau kliūdavo Stanislavai. Vienąsyk Ivanas ją taip pašventino, kad net ranka lūžo! Kitąsyk moterytės veidas mėlynėmis "pasipuošė" dėl to, kad Stanislava nespėjo laiku iškrauti traktoriaus priekabos. O kai visai neseniai Ivanas Stanislavą prikūlė už tai, kad ši pavadino jį "pijoku", persiutusi moteris susikrovė savo mantą ir išbildėjo prieglobsčio ieškotis kitur. Ivanas ją susirado, atsiprašė, pažadėjo valdyti rankas - Stasė ir atlėgo...
Kartą apgirtęs vyriškis sugyventinei papriekaištavo neva per ją turįs daug bėdų. Ši ne juokais pasišiaušė. "Išeisiu ir pati iš tavo sušiktų namų - nereikės varyti!" - riktelėjo Stanislava ir nutarė artipilnio butelio draugui nepalikti. To dar betrūko! Ivanas pabandė svaigalus iš Stanislavos atimti. Nepasisekė abiem: butelis nukrito ant žemės ir ugninis vandenėlis išsiliejo. Kaip vėliau tvirtins Stanislava, Ivanas po tokios netekties pasijuto tarsi atėjus pasaulio pabaigai: jis moteriškę parvertė ant grindų ir atsakančiai aptalžė. Dar ir kirviu žadėjo užkapoti! Stanislava vienu metu buvo net sąmonę praradusi, o kai atsitokėjo, jau kiek aprimęs draugas sėdėjo tarpdury ir neleido jai pasprukti. Tada Stanislava ir griebėsi peilio...
Moteriškė sakė nepagalvojusi, kad dūris bus mirtinas - tai kas, kad Ivanas su į krūtinę įsmeigtu peiliu nuvirto... Tegu sau guli - pamiegos, prasiblaivys, atsikels nusiraminęs ir išsitrauks tą peilį... Stanislava ant grindų visu ūgiu išsitiesusį Ivaną, kad nesušaltų, apklojo, prie galvos padėjo pagalvę, o pati įsirangė į lovą. Ryte prabunda - ogi tas jau atšalęs!
- Baisiausiai išsigandau, - teisme prisiminimais dalijosi antrojo vyro netekusi moteris. - Iš to streso išbėgau lauk ir pradėjau galvoti, kaip pačiai nusižudyti. Bet apsigalvojau - nusprendžiau geriau prisigerti...
Kur ir su kuo nudūrusi sugyventinį Stanislava girtavo, neprisimena. Po kelių dienų kaimynas Jonas (tasai pats, kuris Stasę supiršo su Ivanu) moterį rado laukuose, girtutėlę ir baisiai sumuštą. Parsivedė namo, iškvietė greitąją pagalbą. Beje, po kaimą jau buvo pasklidę gandai, neva Ivaną užmušusi Stanislava. Moteris nė nebandė to slėpti. Tiesa, Stanislava tvirtino Ivanui dūrusi besigindama. Kad ji tąsyk Ivano buvo žiauriai sumušta, buvo aiškiai matyti ir be ekspertizės išvadų: išklibinti dantys, galvoje - vieni guzai, įvairiose kūno vietose - kraujosruvos. Tačiau teismas nustatė, kad dėl tokio sumušimo Stanislava Nikštienė negalėjo būti didžiai susijaudinusi, nes buvo gauta duomenų, kad ji pati dažnai išprovokuodavusi konfliktus ir neretai pirma griebdavusis smurto. Buvo atmestos ir būtinosios ginties ar tokios ginties ribų peržengimo nuostatos, mat Stanislava peiliu sugyventiniui dūrė ne muštynių metu, o praėjus tam tikram laiko tarpui, kai užpuolimo grėsmės jau nebuvo. Drauge teismas konstatavo, kad agresyviems Stanislavos Nikštienės veiksmams įtakos turėjo ir paties Ivano elgesys.
Teisme liudiję kaimo gyventojai prastai atsiliepė tiek apie Stanislavą, tiek apie jos velionį sugyventinį. Žmonės atvirai reiškė pasitenkinimą, kad bent kol Stasė bus kalėjime, kaime tikrai bus ramiau.
