Mirtinas įžeidimas
Jovita OŽENECKIENĖ
Po kruvinų pasišvaistymų peiliu praėjus lygiai keturiems mėnesiams, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjęs, dažniausiai Intuponių kaime (Prienų raj.) laikęsis Vytautas Gudeliūnas (36 m.) stojo prieš teismą. Praeityje kartą už chuliganizmą teistas vyriškis buvo kaltinamas savo dviejų mažamečių dukrų motinos sugyventinio Silvestro Mastovo (47 m.) nužudymu. Nors V. Gudeliūnas atkakliai įrodinėjo vyriškį mirtinai sužalojęs gindamasis, būdamas labai susijaudinęs, tačiau teismas nusprendė kitaip ir paskyrė jam septynerius metus kalėti griežtojo režimo PDK.
Silvestras Mastovas su daug jaunesne Jūrate Narauskaite kartu gyveno apie 10 metų, tačiau moralės normų per daug nepaisanti moteris per tą laiką sugebėjo "susigauti" dvi dukras nuo Vytauto Gudeliūno, jau senokai palikusio šeimą bei tris vaikus. Niekam nebuvo paslaptis, kas yra dviejų mergaičių tėvas. To teisme neneigė ir pati J. Narauskaitė. Teisėjo paklausta, kodėl esanti įsitikinusi, jog dukrų tėvas yra V. Gudeliūnas, o ne S. Mastovas, su kuriuo ją siejo daug artimesni ryšiai, moteris atsakė, jog ant dukrų kojyčių yra tokios pat karpos, kokias turi ir V. Gudeliūnas... Nemaloni tiesa buvo žinoma ir Jūratės sugyventiniui S. Mastovui. Jis dėl to labai išgyveno. Prieš kurį laiką Silvestras su Vytautu kaip reikiant susipliekė, tačiau tąsyk tragiškų pasekmių pavyko išvengti.
Kadangi niekur nedirbančių kaimiečių pagrindinis užsiėmimas - pilstuko naikinimas, šių metų rugpjūčio 9-osios popietę kieme pasitiesę lovatiesę sutūpė jau minėti sugyventiniai J. Narauskaitė ir S. Mastovas bei jų kaimynas Arvydas Karčiauskas. Netrukus prie kompanijos prisijungė ir V. Gudeliūnas. Plastmasinis drumzlino skysčio butelis seko tyliai kaitindamas dviejų priešiškai nusiteikusių vyrų kraują. Pagaliau gerokai įkaušęs S. Mastovas neišlaikė ir pasisukęs į Vytautą tarė:
- Tai ką, b..., pridarei mergaičių, bent vieną berniuką būtum padaręs...
Tačiau V. Gudeliūną mirtinai įžeidė ne šie žodžiai, o tai, jog jis buvo išvadintas valkata. Nors, tiesą sakant, vyriškis negalėjo labai pykti - tuo metu niekur nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, nesirūpino palikta šeima bei vaikais, nuolat girtavo. Taigi įžeistas vyras staiga pašoko ir porą kartų spyrė S. Mastovui į galvą. Šis taip pat nebuvo linkęs nusileisti, todėl griebė po ranka pasitaikiusias šakes ir ėmė jomis velėti nekenčiamam sugėrovui šonus. V. Gudeliūnui pavyko nutverti šakių kotą, atsistoti... Tik vyrams gerokai išsikruvinus įvykius iš šalies stebėjusi J. Narauskaitė pagaliau ėmė prašyti A. Karčiauską, kad tas išskirtų mušeikas. Nors pastarasis jau buvo kaip reikiant įkaušęs, vis dėlto sugebėjo atimti šakes. Atrodo, karas tarp vyrų baigėsi. S. Mastovas atsistojo ir nuėjęs priklaupė ant lovatiesės norėdamas įsipilti išgerti, tačiau tuo metu V. Gudeliūnas iš kišenės išsitraukė lenktinį peilį ir priėjęs iš užnugario smogė Silvestrui ranka į petį, kai tas atsisuko - dūrė į pilvą, paskui ėmė negailestingai badyti kaklą, krūtinę. Ištrūkęs iš Vytauto rankų Silvestras griebėsi už pilvo, dar sugebėjo nueiti apie šimtą metrų miškelio link ir sukniubęs mirė vietoje.
