Alvidas JANCEVIČIUS
Tikrosios šios baisios tragedijos aplinkybės kol kas taip ir lieka nežinomos. Aišku tik tiek, kad 2000 metų liepos 21-ąją Algirdas J. išėjo iš namų ir dingo tarsi į vandenį. Lapkričio 16-ąją Rokiškio rajono Keragalviškio kaime, prie negyvenamos sodybos, rasta metalinė statinė su žmogaus kaulų fragmentais. Nutarta, jog tai ir yra dingusysis.
Kaltinime, kuris vėliau vainikavo baudžiamosios bylos tyrimą, buvo konstatuoti šiurpūs dalykai. Tardymo nuomone, nuo liepos 21 dienos vakaro iki 22 dienos pietų Evaldas Mikoliūnas ir Ramūnas Sitnikas, susitarę ir kartu veikdami, keršydami Algirdui J. dėl E. Mikoliūnui negrąžintų už parduotus mobiliojo ryšio telefonus pinigų bei siekdami, kad jis nepaskelbtų jam žinomos informacijos apie E. Mikoliūno veiklą, nenustatytu būdu Algirdą J. tyčia nužudė. Negana to, lavoną pjūklu susmulkino ir sudegino...
Kaltinimas ypač sunkus. Ir įrodymai privalėtų būti šimtaprocentiniai.
Deja, Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, buvo priverstas konstatuoti, jog įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti E. Mikoliūno ir R. Sitniko kaltę, nėra. Dar daugiau - teismo teigimu, patikimai nenustatyta, jog rastieji apdegę žmogaus kaulai tikrai yra Algirdo J. Ir apskritai nenustatyta, jog Algirdas J. yra miręs... Dar nenustatyta, kokiu būdu, kokie asmenys ir kokiais konkrečiais veiksmais tai padarė. Todėl apygardos teismas pernykštės gegužės 31-osios nuosprendžiu kaltintuosius vyrus dėl tyčinio nužudymo išteisino neįrodžius jų dalyvavimo nusikaltime.
Tiesa, E. Mikoliūnas tuo pačiu nuosprendžiu už visą pluoštą kitų nusikaltimų buvo nuteistas. Tačiau šį kartą - ne apie tai.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pritarusi apygardos teismo nuomonei, atmetė Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą. Teismo nutartyje pažymėta, jog visos galimybės surinkti papildomus išteisintųjų asmenų kaltę patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus išnaudotos, todėl naikinti išteisinimą dėl nužudymo nėra pagrindo.
Dabar jau į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kasaciniu skundu kreipėsi nukentėjusioji, Algirdo J. motina Janina J. Jos nuomone, E. Mikoliūnas turėjęs motyvą kerštauti Algirdui J. kaip skolininkui. Algirdas J. išvažiavęs su R. Sitniku ir daugiau niekas jo nematęs. Kitą dieną po Algirdo J. dingimo išteisintieji asmenys sodyboje deginę žmogaus palaikus. Ekspertų išvada iš dalies patvirtinanti, jog sodyboje rasti kaulų fragmentai priklausą Algirdui J., nes dingimo metu jis buvęs 45 metų. Todėl, Janinos J. teigimu, įrodymų visuma įrodanti, kad E. Mikoliūnui ir R. Sitnikui pareikštas kaltinimas dėl tyčinio nužudymo esąs teisingas ir pagrįstas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija skundą atmetė. Nutartyje atkreiptas dėmesys, jog teismai patikrino visus kaltinimą grindusius įrodymus. Padaryta teisinga išvada, kad šie įrodymai abejotini, o gauti patikimų įrodymų nėra galimybės. Panevėžio apygardos teismo išvada, kad nenustatytas Algirdo J. mirties įvykis, nenuginčijama. O rastieji žmogaus kaulų fragmentai neleidžia pripažinti Algirdo J. nužudymo, nes palaikų tapatybė nenustatyta ir visos galimybės ją nustatyti išnaudotos. Tai patvirtino ir teismo medicinos ekspertizės 2000 metų lapkričio 24 dienos aktas.
Byloje iš tiesų nesurinkta tiesioginių bei daiktinių E. Mikoliūno ir R. Sitniko kaltės įrodymų, o surinktųjų įrodymų nepakanka pripažinti juos esant kaltus tyčiniu Algirdo J. nužudymu.
