Kaltę neigė - bausmės neišvengė
Irena ZUBRICKIENĖ
2006-ųjų balandžio 22-ąją Jonavoje, Skarulių mikrorajone, prie apleisto medinio namelio, praeiviai aptiko gulintį nebegyvą jonaviškį Deimantą Kvarinską (35 m.). Dažnai girtaudavusį dviejų nepilnamečių vaikų tėvą greitai atpažino kartu su juo mėgdavę prie stiklelio pavakaroti asmenys. Nelaimėlis buvo kruvinu veidu, o netrukus teismo medicinos specialistai patvirtino, kad D. Kvarinskas nužudytas - pakakę vieno stipraus smūgio į galvą, dėl kaukolės lūžių prišaukusio mirtį.
Nors iškart buvo spėjama, kad D. Kvarinskui smogta kažkokiu įrankiu, kurio paviršiuje buvo metalo (kastuvu ar kirvuku), aplinkui ir mediniame namelyje įkalčio nepavyko surasti. Tačiau žudikas buvo nustatytas greitai - visi įtarimai atvedė pas tame namelyje pastaruoju metu besiglaudusį benamį Aleksandrą Jevstignejevą (54 m.). Šis bedarbis, šeimos nesukūręs vyras, teisiamojo dalią pažįstantis nuo 1979 metų ir iki šiol už įvairius nusikaltimus teistas 4 kartus, apylinkėse garsėjo kaip labai konfliktiškas, agresyvus žmogus - ypač prie visų kabinėdavosi, kai būdavo išgėręs. O išgerdavo jis labai dažnai. Ne kartą ir ne du - ir su Deimantu Kvarinsku.
Tirdami D. Kvarinsko nužudymą, Jonavos pareigūnai apklausė daug žmonių. Nors nė vienas nematė momento, kaip prieš mirtį Deimantas buvo sumuštas Aleksandro, tačiau mažiausiai 5 net neabejojo, kad Deimanto krauju rankas susitepė būtent Aleksandras. Vieni pasakojo įvykio išvakarėse bendravę su Deimantu, kuris buvo girtas, bet tikrai be jokių smurto pėdsakų veide, kiti - tuokart kalbėję su neblaiviu Aleksandru, kuris ruošėsi eiti pas Deimantą.
Deimanto krikšto mama, pastaruoju metu dažniau nei kas kitas bendraudavusi su sūnėnu ir jį paglobodavusi, pareigūnams papasakojo, kad itin ramaus būdo Deimantas ne kartą buvo prašęs jos patarti, kaip apsiginti nuo žiauraus Aleksandro, kuris jį terorizuoja. Anot tetos, benamis Aleksandras neturėjo kur gyventi, o medinis namelis, kuriame jis buvo radęs prieglobstį, buvo šaltas ir vertas tik pašiūrės arba būdelės vardo, todėl benamis įkyriai prašydavo Deimanto priimti jį kartu gyventi sodo name. Deimantas nesutikdavo, todėl būdavo mušamas. Teta prisiminė ir atvejį, kai Aleksandras buvo paėmęs Deimanto striukę su asmens dokumentais ir neatidavė, tad sūnėnas dėl to kreipėsi į policiją. Tai po to irgi buvo paženklinta Aleksandro smurtu, kaip giminaitei skundėsi Deimantas.
Dar vienas liudininkas tikino, kad vieną dieną atėjęs Aleksandras užsiminė turėjęs rimtą konfliktą su geru pažįstamu ir jį sumušęs. Kad mirtinai, neminėjęs, bet sielojęsis. Kiek vėliau liudininkas atrinko šio pokalbio dieną - tai buvę prieš pat D. Kvarinsko nužudymą. Be to, savo kaltę ir iki teismo, ir teisme kategoriškai neigusį Aleksandrą išdavė ir keli areštantai, po įvykio kartu su juo buvę Jonavos policijos areštinėje. Jiems Aleksandras buvo pasakojęs, kad, gerdamas soduose, susipyko su sugėrovu ir smogė jam metaliniu daiktu per galvą, paskui paėmė jo pinigus ir nuėjo į degalinę pirkti alkoholio. Kad nebūtų įtariamas, dar bandęs sumuštąjį nutempti toliau, bet jam buvę per sunku, todėl palikęs. Mušęs dėl to, kad D. Kvarinskas nedavęs jam pinigų. Sakęs, kad trenkė daiktu, kuriuo buvo paremtos durys. Dėl A. Jevstignejevo praeities ir ūmaus būdo areštantai jį vadino Frontu, "senu lagerių žmogumi".
Visus šiuos liudytojus gal ir būtų galima įtarti tik nekaltai apkalbėjus A. Jevstignejevą, bet prieš kelių ekspertizių išvadas kaltinamasis buvo bejėgis, nors savo kaltės dėl nužudymo vis tiek nepripažino. Ekspertai nustatė, kad ant įvairių daiktų (antklodės, suoliuko, net augalų), paimtų iš įvykio vietos, taip pat ant A. Jevstignejevo ir nužudytojo drabužių aptikta tokių pačių kelių rūšių pluoštų mikrodalelių, įrodančių, kad šie du vyrai buvo artimai bendravę ir susikibę.
Šią bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad D. Kvarinską, smogdamas taip ir likusiu nenustatytu įrankiu, nužudė būtent A. Jevstignejevas. Anot teismo, jokių abejonių dėl teisiamojo kaltės nebeliko. Konflikto priežastis - asmeniniai nesutarimai. Barnį paaštrinęs alkoholis. Kaip ištyrė specialistai, prieš mirtį D. Kvarinskas buvo labai girtas - lavono kraujyje buvo rasta 2,95 procento etilo alkoholio. Teigiama, kad smūgio parblokštas vyras apie porą valandų buvo dar gyvas, tačiau be sąmonės, tad ieškotis pagalbos nebegalėjo.
Nuolat tvirtindamas, kad per išgertuves su Deimantu buvo mušęsis (esą tik snukius kumščiais apsidaužę) tik prieš 3 ar 4 dienas iki jo mirties, Aleksandras išgirdo jam skelbiamą griežtą teismo nuosprendį: 12 metų uždaro gyvenimo pataisos namuose.
Teismas iš nuteistojo priteisė nužudyto D. Kvarinsko krikšto mamos pareikštą ieškinį - 2,5 tūkstančio litų turtinės ir 20 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimo. Dar didesnį ieškinį - 100 tūkstančių neturtinės žalos atlyginimo - teismui pareiškė nužudytojo buvusi žmona, auginanti 2 nepilnamečius santuokoje gimusius sūnus. Šis ieškinys kol kas liko nenagrinėtas, nes ieškovė neatvyko į teismo posėdį. Kaip nuteistasis atlygins priteistą žalą, telieka spėlioti: pareigūnai, tyrę nusikaltimą, iki šiol saugoja... 3 litus, per kratą rastus pas žudiką, ir žino, kad nuteisto benamio ir bedarbio asmeninėje banko sąskaitoje yra dar 109 litai...
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- A. Jevstignejevas savo kaltės nepripažino
2008 09 18
