"Neapskaičiuota" žento ir uošvės egzekucija
Irena ZUBRICKIENĖ
2006-ųjų birželio 18-ąją Pašulių kaime (Kaišiadorių r.), savo namuose, buvo pasmaugtas Vytautas Černius (53 m.). Dėl šio įvykio neseniai prieš teismą stojo nužudytojo našlė Aldona Černienė (62 m.) ir žentas Kęstutis Pauža (32 m.). Kauno apygardos teismas už nužudymą nuteisė tik našlę Aldoną, nes nustatė, kad jos sutuoktinis mirė būtent dėl žmonos rankų "prisilietimo".
Aldona ir Vytautas Černiai kartu pragyveno 26 metus. Savo ūkį turėję sutuoktiniai pastaruoju metu vis dažniau išgerdavo ir susipykdavo. Anot jų dukters Rasos, išgertuvių iniciatorius dažnai būdavo tėvas, kuris esą smurtu priversdavo gerti ir motiną. Pačios Aldonos teigimu, vyras visą gyvenimą buvo pavydus, konfliktiškas, o pastaruoju metu, kai dėl kojų sąnarių ligos sunkiau bepajudėdavo ir mažai ką tegalėjo padirbti - dar ir piktas, priekabus. Moteris pasakojo, kad nuo sutuoktinio smūgių ją ne kartą buvo apgynęs tame pačiame kaime gyvenantis žentas Kęstutis, dukters Aušros vyras, šiaip tylus ir ramus žmogus.
Lemtingąją dieną Kęstutis irgi lankėsi pas uošvius. Išvakarėse ir ryte vyras buvo vaišinęsis alkoholiu, tad skundėsi prasta savijauta - jį kankino pagirios. Priešpiet pas jį ir dukterį užsukusios uošvės Aldonos pakviestas "kartu atsipagirioti", Kęstutis, palikęs miegančią žmoną, klusniai nupėdino pas Černius. Svetingi uošviai žentą priėmė su buteliu ant stalo - visi trys sėdo vaišintis.
Begeriant Vytautas Černius pradėjo kažko irzti, priekaištavo žmonai, kad parsivedė žentą, net užsimojo prieš Aldoną ramentu. Žentas Kęstutis nebegalėjo likti tik stebėtojas - jis kelis kartus sudavė ranka uošviui į galvą ir krūtinę. Anot Kęstučio, uošvė dar ragino jį "mušti stipriau, kad prisimintų", ir pati sudavė kelis kartus ranka savo vyrui. Tačiau žentas dar turėjo proto susivaldyti ir nuėjo į kitą kambarį atsigulti. Kuo konfliktas baigėsi kruvinu veidu likusiam uošviui, Kęstutis nematė.
Kęstutis buvo prikeltas netrukus, kai į Černių namus atėjo ir jo brolis Vidmantas, atvestas Aldonos Černienės, ir policininkai. Iš pastarųjų Kęstutis suprato, kad uošvis miręs, o jis įtariamas dėl nužudymo. Dėl girtumo sunkiai besiorientavęs įtariamasis neneigė kartu su uošve apdaužęs įkyrų ir agresyvų uošvį. Tuo metu Aldona Černienė sėdėjo lauke ant suolelio ir liūdėjo. Atvykusiai dukrai Rasai ji nieko nepasakojo apie ką tik įvykusią tragediją, tik visiems teigė, jog vyrą prarado dėl žento kaltės.
Suimtas Kęstutis Pauža už grotų praleido beveik 2 mėnesius. Jis per visas apklausas teigė, kad uošviui kelis kartus ranka smogė per galvą ir krūtinę, kaip ir tuokart prie jo prisijungusi uošvė. O ekspertai nustatė, kad V. Černius, kuris paskutinę savo gyvenimo dieną buvo stipriai išgėręs (lavono kraujyje buvo aptikta per 3,5 promilės alkoholio), mirė pasmaugtas - stipriai rankomis suspaudus jo kaklą ir šitaip uždusinus. Tuomet Kęstutis pradėjo neigti nužudęs uošvį, nes jis jo nesmaugė. Laukti teismo dienos įtariamasis buvo išleistas į laisvę.
Per tą laiką irgi ne vieną kartą apklausiama Aldona Černienė savo parodymus kaitaliojo. Iš pradžių ji tvirtino lemtingąjį vidurdienį visai nesėdėjusi su vyru ir žentu prie butelio, nes tuo metu ruošusi triušiams žolę ir tik netikėtai aptikusi nužudytą vyrą. Vėliau moteris teigė, kad vis dėlto gėrė kartu su abiem vyrais ir matė, kaip žentas daužė Vytautą, bei pati dar pridėjo, bet sutuoktinio ji tikrai nesmaugė. Dar vėliau Aldona prasitarė per konfliktą neva laikiusi vyrui ant kaklo rankas, bet esą nestipriai - tokie veiksmai negalėję būti mirtini. Šitaip Aldona irgi tapo įtariamąja dėl nužudymo.
Teisme A. Černienė negalėjo paaišknti, kodėl kaitaliojo savo parodymus. Neturint duomenų, kad Kęstutis Pauža smaugė uošvį, patikėjus, jog šis vyras greitai susivaldė ir išėjo miegoti į kitą kambarį, teismui beliko sutriuškinti Aldonos Černienės tiesą. Taigi nustatyta, kad V. Černių pražudė jo žmonos rankos: įpykusi neblaivi moteris likusi su sutuoktiniu viena ir spaudusi jo kaklą tol, kol pasmaugusi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog per išgertuves žodžiais koneveikęs žmoną V. Černius nesiėmė jokio fizinio smurto nei prieš savo moterį, nei prieš žentą, todėl jų gyvybei grėsmės nekėlė.
Praeityje kartą už vagystę teistas, vienoje privačioje įmonėje gaterininku dirbantis ir mažametį sūnų su dėl negalios mažai darbinga žmona Aušra auginantis Kęstutis Pauža buvo nuteistas tik už uošvio nesunkų sužalojimą. Jam paskirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas tokiam pat laikotarpiui. Nuteistasis įpareigotas per bausmės laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Pirmą kartą į teisiamųjų suolą patekusi Aldona Černienė pripažinta savo vyro žudike ir į Panevėžio moterų pataisos namus pasiųsta kalėti 8 metus. Kiek švelnesnę, nei paprastai skiriama žudikams, bausmę teismas šiai moteriai paskyrė atsižvelgęs į kaltinamosios amžių.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo:
- Aušrą Paužienę ištiko nepavydėtinas likimas: patėvis nužudytas, motina - žudikė, o vyrui suvaržyta laisvė .................... (tai nuotrauka iš "Akistatos" 2006 - 46, birželio 23 d., 5 psl., kai buvo rašoma apie įvykį; o gal Rolandas buvo fotografuoti teisme? - žino tik Šefas)