Mirtinas konfliktas dėl dviračio
Irena ZUBRICKIENĖ
Anksčiau niekada neteistas ir teigiamai charakterizuotas Karklinių kaimo (Vilkaviškio r.) gyventojas Žydrūnas Kundoka (22 m.), pastaruoju metu dirbęs automechaniku Kaune, išgirdo jam skelbiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį: 8 metai laisvės atėmimo už pensininko Juozo Jurkyno (73 m.) nužudymą.
Kruvina viešnagė pas močiutę
Praėjusių metų spalio 27-osios rytą Žydrūnas, išvakarėse Kaune girtavęs su broliu Algirdu ir dėde Dariumi Asijavičiumi, kartu su jais atvyko pas Svetlicos kaime (Marijampolės sav.) gyvenančią savo močiutę, Dariaus motiną. Vyrai buvo dar neišsiblaivę, tačiau ruošėsi vėl sėstis prie vaišių stalo. Močiutės namuose nerado, nes šioji su kitu sūnumi buvo išvažiavusi į bažnyčią. Atvykėliai, kiek numigę, sulaukė svečio - su visais maloniai bedraujančio kaimo gyventojo Juozo Jurkyno, gero močiutės pažįstamo. Pensininkas dviračiu atvairavo ne tuščiomis - su pusbuteliu degtinės.
Vyrai, nepaisydami amžiaus skirtumo, šnekučiavosi, taikiai kilnojo stikliuką. Laikas prie stalo ėjo greitai. Vienu momentu Žydrūnas išėjo į lauką ir atkreipė dėmesį į svečio J. Jurkyno dviratį, kuris buvo paliktas prie namo. Paties J. Jurkyno vaikinas tą akimirką nematė.
Žydrūnas panoro prasimankštinti: iš pradžių dviračiu važinėjosi kieme, o paskui išvažiavo į kelią ir dar pasuko į netolimą pievą. Pamatęs, kad jo lyg ir dairosi dviračio savininkas, pasuko link jo. Čia pat buvo ir Žydrūno brolis Algirdas, kuris tądien nebesivaišino. Jo teigimu, J. Jurkynas, norėjęs važiuoti į namus ir nesulaukęs savo dviračio, supyko. Vos tik Žydrūnas prie jo priartėjo, pensininkas stvėrė už dviračio rankenų, tačiau jaunuolis dviračio nepaleido. Tada pensininkas kirto vaikinui į veidą. Tai Žydrūną įsiutino. Jis, netaręs nė žodžio, garbaus amžiaus žmogui spyrė į šoną, spardė parkritusį ant žolės, o atsikėlusiam vėl kelis kartus kirto per galvą. Algirdas pradėjo drausti brolį ir bandė atitraukti jį nuo mušamo svečio, tačiau tai buvo nelengva. Įtūžio apimtas girtas Žydrūnas atsipeikėjo tik tada, kai iš tolo ant jo pradėjo šaukti muštynes pamačiusi močiutės kaimynė Ona Griškaitė. Šiai apie smurtą pranešė pas ją tuo metu viešėję mažieji giminaičiai, žaidę kieme.
Medikai buvo bejėgiai
Marijampolės ligoninėje J. Jurkynas medikams pasisakė buvęs sumuštas, o nuo pareigūnų iš pradžių tai nuslėpė - esą susimušė griūdamas. Tačiau netrukus tiesa paaiškėjo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškoma įvykio liudininkų ir įtariamųjų.
Tuo metu J. Jurkynas, dėl sunkios galvos traumos netrukus paaštrėjus jo būklei, buvo pervežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas. Čia ligoniui buvo atliktos kelios operacijos, bet, po sumušimo teišgyvenęs 12 parų, pensininkas mirė.
"Akistatos" kalbintų Svetlicos kaimo gyventojų teigimu, kadaise bendrovėje traktorininku dirbęs J. Jurkynas buvo linksmas, taikus žmogus, tik mėgo išgerti. Galbūt dėl to pastaruoju metu jis namuose buvo likęs vienas, nors su žmona nebuvo išsituokęs. Šeimoje užaugo 2 dukterys, tačiau neseniai viena mirė dėl sunkios ligos. Svetliciečiai mėgo smagaus būdo, visada norėdavusį pabendrauti pensininką ir stebėjosi garbaus amžiaus vyro sveikata, energija, savarankiškumu, dažniausiai tikėdavosi ir pralinksminančio šmaikštesnio žodžio...
J. Jurkynui mirus, Žydrūnui buvo pareikštas įtarimas dėl nužudymo. Savo kaltės vaikinas neneigė, tik tikino nesiekęs močiutės kaimyną taip žiauriai sužaloti ar nužudyti - muštynės kilusios spontaniškai. Laukti teismo dienos įtariamasis buvo paliktas laisvėje.
Teismas: gintis nebuvo nuo ko
Teisme Ž. Kundoka bandė įrodyti, kad nuo pensininko tik gynėsi, nes vyras esą pirmas pradėjo smūgiuoti. Teismo ši versija neįtikino: ginantis nuo žmogaus, kuris smogė tik kartą, 14 smūgių neturėtų reikėti. Teisiamasis dar buvo ir pamoralizuotas, kad smurtavo prieš garbaus amžiaus neblaivų, tuo metu sunkiai vieną ranką valdžiusį vyrą. Teisme taip pat konstatuota, kad Žydrūnas privalėjo ne įžiebti, o gesinti kilusį konfliktą, nes dviratis buvo ne jo, o pensininko, pareiškusio teises į savo nuosavybę.
Beje, į teismo posėdį išklausyti nuosprendžio Žydrūnas, kaip minėta, tikėjęsis įrodyti savigynos versiją, atvyko be jokių daiktų, reikalingų įkalinimo įstaigoje, nes manė, kad jam, net ir pripažintam pensininko mirties kaltininku, bus paskirta lygtinė bausmė. Tačiau teismas nusprendė kitaip, ir žudikas, gavęs 8 metų laisvės atėmimo bausmę, buvo suimtas teismo salėje.
Be paskirtosios bausmės, Žydrūno pečius prislėgė ir didžiuliai civiliniai ieškiniai: per 10 000 litų Valstybinei ligonių kasai už J. Jurkyno gydymą, per 2 500 litų laidotuvių išlaidų nužudytojo dukteriai Vilijai ir 80 000 litų šiai moteriai neturtinės žalos atlyginimo dėl tėvo netekties. Kada nuteistasis (teismo nuosprendyje skelbiama, jog jis yra niekur nedirbantis), netekęs laisvės, būtų pajėgus atlyginti tokio dydžio žalą, galima tik paspėlioti. Tai, ko gero, jo viso gyvenimo "kupra".
