Greitai nuvytęs Joninių žiedas...
Irena ZUBRICKIENĖ
Per Joninių šventę romantiškai susipažinusi ne pirmos jaunystės vienišių pora laime spindėjo neilgai: kasdienybę greitai aptemdė barniai ir muštynės, kol beveik 3 bendro gyvenimo metus vainikavo mirtinas smurtas: sugyventinis nužudė savo moterį. Artimieji teigia, kad tragediją prišaukė ne kas kitas, o alkoholis.
Aldonos Šležienės (48 m.), po lemtingų Joninių gana netikėtai nusikrausčiusios pas Kuprių kaimo (Šakių r.) gyventoją Juozą Kurą (54 m.), seserų ir brolio liudijimu, Aldona ne kartą buvo jiems skundusis, kad Juozas dažnai ją muša. Mėlynėmis "išpuoštas" moters veidas pastaruoju metu buvo kone kasdienybė. Sesuo Nijolė ragino Aldoną palikti smurtaujantį sugyventinį, tačiau šioji neklausė ir vis prašė neišduoti apie jos skundus, nes "Juozas tada užmušiąs". Sesuo Dalė net buvo nuvykusi į Juozo vienkiemį, kad chuliganą sudrausmintų, tačiau pati vos išnešė sveiką kailį, nes Juozas, paraginęs kuo skubiau dingti iš jo kiemo, puolė muštis. Ginti skriaudžiamos sesers kelis kartus buvo pasišovęs ir brolis Zigmas, griežtai kalbėjęsis su jos sugyventiniu, tačiau Juozas nepaisė ir jo. Gyveno taip, kaip norėjo: gėrė, o girtas daužydavo sugyventinę Aldoną taip, kad šiai net šonkauliai buvo lūžę, nekalbant apie gumbus ir mėlynes.
Keistai dabar atrodo tokia pasiaukojanti mušamos Aldonos kančia ir pozicija: seserims ji paslapčia paskambindavo ir pasiskųsdavo, bet gyventi be Juozo negalėjo, o skųsti jo policijai nenorėjo! Moteris pastaruoju metu buvo įjunkusi į alkoholį. Ji nesitvarkydavo namų, o baisi netvarka vienkiemyje atbaidė ir didžiausius Aldonos guodėjus - jos artimuosius, pritrūkusius kantrybės įkalbinėti seserį gyventi kitaip.
- Girtas savęs nekontroliuoju, - teisme atviravo dėl sugyventinės nužudymo apkaltintas Juozas Kuras, išsituokęs ir prieš 20 metų kartą jau teistas, sveikatos problemų turintis vyras. - Bet dėl šio įvykio esu nekaltas. Nors dėl girtumo ne viską atsimenu, bet Aldonos mirties išvakarėse jos tikrai nemušiau. Kitas reikalas - per Velykas...
Juozas detaliai papasakojo, kaip per Velykas (prieš savaitę iki Aldonos mirties) jis barė, mušė, gumine žarna aptvatino ir kelis kartus stumdamas iš namų vijo savo sugyventinę, nes šioji, viena pasilikusi pas kaimyną švęsti, parėjo per vėlai ir, būdama labai girta, svirduliavo, vartė daiktus, kritinėjo - jį labai erzino. Susivaidiję sugyventiniai, pasak Juozo, tą pačią naktį susitaikė ir Juozas pažadėjo savo moters daugiau nemušti. Kitą dieną, anot Juozo, Aldona jautėsi blogai, todėl jis siūlė kreiptis į medikus, tačiau moteris nenorėjo. Vėliau sveikata Aldonai esą grįžo.
Po savaitės sugyventiniai viešėjo pas tą patį kaimyną Rudminą. Juozo teigimu, jis vėl į namus išėjo pirmiau Aldonos, o kada paršlitiniavo šioji, jis sakė nežinąs. Tačiau kaimynas tikino, kad girti sugyventiniai iš jo išvyko tuo pačiu metu: jis - pėsčiomis, o ji - dviračiu. Kas naktį vyko J. Kuro vienkiemyje, dabar galima tik nuspėti. Rytą, kai pas sugyventinius išgerti alaus užsuko kita kaimynų pora, Aldona jautėsi vis blogiau. Viešniai ji slapčia prasitarė, kad labai skauda galvą, nes ją stipriai sumušęs Juozas. Vaišių pabaigos Aldona nelaukė - su svečiais paliko vieną sugyventinį, o pati nuėjo atsigulti.
Kitą rytą Juozas Kuras atskubėjo pas kaimyną Rudminą ir pasakė, kad jo sugyventinė Aldona nebegyva. Adolfas Rudminas, žinodamas apie karštą girto Juozo būdą, tiesiai paklausė: "Tai užmušei? Kas dabar bus?" Juozas jam atsakęs: "Kalėjimas".
Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad A. Šležienės mirtis smurtinė: moters kūne aptikta per 20 įvairių sužalojimų, ji daužyta rankomis ir spardyta, mirtini buvę smūgiai į galvą. Aptikta ir mirčiai įtakos neturėjusių senesnių sužalojimų, padarytų prieš savaitę, bei nustatyta, kad prieš keliolika mėnesių nelaimėlei buvo sulaužyti šonkauliai.
Juozas Kuras, pats finansavęs sugyventinės laidotuves, atsiprašinėjo velionės artimųjų ir aiškino, kad lemtingąją naktį buvo labai girtas ir nieko neatsimena. Tačiau vyras neneigė, kad nužudyti Aldoną tuščiuose, iš vidaus užsirakintuose namuose galėjęs tik jis. O po kelių dienų suimtas J. Kuras jau tvirtino, kad esą reikia aktyviau tirti, kas mirtinai sumušė jo sugyventinę, paskutiniąją gyvenimo dieną bendravusią su kaimynais Adolfu Rudminu ir sutuoktiniais Sutkais.
Kauno apygardos teismas, atvertęs šios tragiškos istorijos bylą, nepatikėjo kaltinamojo J. Kuro versija, kad jis yra nekaltas dėl sugyventinės mirties. Anot teismo, vyras dangstėsi prasta atmintimi, tačiau tai, kas jam naudinga, vis dėlto prisiminė. Tokia teisiamojo pozicija įvertinta kritiškai - kaip bandymas išvengti atsakomybės. Teismas pripažino Juozą Kurą nužudžius sugyventinę Aldoną Šležienę ir nuteisė jį kalėti 10 metų ir 6 mėnesius.
