Kaltę vertė mirusiam bendrininkui
Irena ZUBRICKIENĖ
Negalėdamas atleisti už tai, kad svetimi žmonės išgėrė už jo pinigus nupirktą pilstuko butelį, Pikelionių kaimo (Prienų r.) ūkininkas Remigijus Rubinskas (33 m.) tapo žudiku. Už tai Kauno apygardos teismas paskyrė jam 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Žiauria egzekucija virtęs pikelioniškių konfliktas įvyko 2005-ųjų lapkričio 20-osios, sekmadienio, rytą. Į Danutės (45 m.) ir Mindaugo (48 m.) Barščevičių namus, pirma savęs vesdamiesi jų dukterį Loretą Barščevičiūtę, kad galėtų lengviau patekti, atėjo ūkininkas Remigijus Rubinskas ir jo bičiulis Jonas Tamošiūnas (28 m.). Nelaukti svečiai buvo neblaivūs. Remigijus iškart pradėjo reikalauti 50 litų, kuriuos Danutė išvakarėse neva pavogė iš jo automobilio. Moteris teisinosi jokių pinigų nevogusi - tik už paties ūkininko duotus 50 litų nupirkusi pilstuko, kurį netrukus išgėrusi su savo vyru ir svaine, nes pats ūkininkas, jau būdamas gerokai girtas, tuo metu miegojęs savo automobilyje. Įpykęs Remigijus nebuvo linkęs klausyti Danutės paaiškinimo, tad kumščiais apsmūgiavo moterį į veidą, nugarą ir kitas kūno vietas bei apspardė. Rankas į darbą paleido ir kartu su ūkininku atėjęs Jonas Tamošiūnas. Išgirdęs, kad skriaudžiama jo žmona, savo moterį bandė užstoti Mindaugas Barščevičius, po vakarykščių išgertuvių gulėjęs lovoje. Rodės, tik to reikėjo įniršusiems egzekutoriams: ūkininkas prišoko prie gulinčiojo, ištempė jį iš lovos ant grindų ir pradėjo spardyti. Nuo "autoriteto" neatsiliko ir Jonas Tamošiūnas. Apsiginti nesugebėjęs Mindaugas buvo daužomas, ant jo buvo užverstas medinis stalas, stalviršiu ir buteliu smūgiuojama per galvą, kol galiausiai Remigijus pasišokinėdamas kelis kartus užkrito abiem keliais ant gulinčio nelaimėlio.
Liudininkų teigimu, už svetimus pinigus pilstuko nusipirkę sutuoktiniai buvo mušami kone 2 valandas. Kliuvo ir tuo metu pas Barščevičius buvusiai giminaitei. Per pertraukas tarp smūgių baudėjai svetimuose namuose kuo ramiausiai gurkšnojo alų. Galiausiai gavę iš Danutės 20 litų, kurie jai liko nuo išvakarėse pirkto pilstuko, Remigijus ir Jonas išėjo. Žiauriai sumuštas ir visiškai nusilpęs Mindaugas liko gulėti ant grindų. Kai po poros valandų skriaudikai vėl sugrįžo į Barščevičių namus, Mindaugas jau buvo miręs.
Sulaikius abu įtariamuosius, jiedu pasakojo skirtingai. Ūkininkas tikino apskritai nežinąs apie jokį smurtą Barščevičių namuose - esą sutuoktiniai, jiems atėjus į svečius, jau buvo kažkieno sumušti. Tokių parodymų suimtas įtariamasis laikėsi apie 4 mėnesius. O Jonas Tamošiūnas neneigė, kad su ūkininku persistengė "auklėdami apsivogusius Barščevičius". Šis įtariamasis tvirtino, kad bijojo nepaklusti Remigijaus nurodymams "pamokyti" Danutę ir Mindaugą.
Praėjus vos savaitei po kruvino sekmadienio Barščevičių namuose, Jonas Tamošiūnas buvo aptiktas pasikoręs. Nustatyta, kad savižudžio kraujyje nebuvo nė lašo alkoholio. Manoma, tokiam žingsniui blaivų vyrą paskatino kaltės jausmas, neleidęs gyventi ramia sąžine, arba baimė būti vadinamam skundiku, kai tyrėjams davė kitokius parodymus nei kartu smurtavęs ūkininkas.
Bendrininko mirtis tarsi būtų atrišusi rankas kaltinamajam R. Rubinskui: iš naujo apklausiamas vyras pradėjo "prisiminti", kad lemtingąjį rytą vis dėlto smurtavo Barščevičių namuose kartu su J. Tamošiūnu, tik tvirtino, jog jis tuokart "auklėjęs" Danutę (šioji, patyrusi apie 18 smūgių, liko gyva), o Jonas - Mindaugą (nelaimėlis mirė nuo sunkios galvos traumos, jam buvo sulaužyti ir šonkauliai).
Ikiteisminis tyrimas pasikorusio J. Tamošiūno atžvilgiu buvo nutrauktas, o R. Rubinskas liko vienas kaltinamasis. Nors lemtingiausius smūgius jis bandė "nurašyti" mirusiam bendrininkui, teismas tokia parodymų kaita nepatikėjo. Suklaidinti teismą bandė ir nužudytojo žmona bei per muštynes pas Barščevičius buvusi nužudytojo sesuo Ona Irena Beliauskienė. Jos pakeitė ankstesnius parodymus ir pradėjo tvirtinti, kad ūkininkas mušęs kur kas mažiau, o mirtinus smūgius Mindaugui Barščevičiui sudavęs būtent Jonas, vėliau savo gyvenimą užbaigęs savižudybe.
Šią istoriją nagrinėjusi teisėjų kolegija pakeistus parodymus įvertino kritiškai, tik neišgavo atsakymo, kodėl moterys staiga stojo kaltinamo ūkininko pusėn - ar buvo paprašytos, ar prigąsdintos, ar papirktos. Savo kaltę tik iš dalies pripažinęs (dėl Danutės sumušimo) ūkininkas, suimtas po įvykio, paskelbus nuosprendį, liko už grotų atlikti jam skirtos bausmės.
