Tarzanas kukuoja už grotų
Irena ZUBRICKIENĖ
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs kauniečio Kazimiero Bonipacijaus Naunčiko (69 m.) nužudymo ir jo sutuoktinės Zofijos Naunčikienės (71 m.) sunkaus sužalojimo istoriją, kaltininką - šios poros kaimynystėje užaugusį kaunietį Evaldą Petraitį (21 m.) - pasiuntė į "zoną" 17 metų. Laisvėje vieniša liko Evaldo žmona Aušra, su kuria jis susituokė jau būdamas už grotų. Iki nusikaltimo padarymo Evaldas dirbo viename prekybos centre, buvo neteistas, bet jau kelis kartus apkaltintas dėl vagysčių ir plėšimo (šiuos nuosprendžius išgirdo būdamas suimtas dėl Naunčikų tragedijos).
Užsiplieskė svaigalų "taške"
Kauną sukrėtusi ir skerdiko išpuoliu praminta tragedija nutiko 2005-ųjų gruodžio 17-osios vakarą, kai pas Tauragės gatvės gyventojus Naunčikus atėjo ne kartą jų matytas Evaldas Petraitis (tuomet buvo 19 m.). Vaikinas prašė parduoti "pilstuko" - nuo vaikystės žinojo, kad šie pensininkai juo nelegaliai prekiauja. Evaldas buvo jau išgėręs - po vaišių savo namuose, kai pas jo sugyventinę Aušrą atėjo kelios jos draugės ir jo mama. Kai vaišės baigėsi, jaunoji pora susipyko neva dėl girtuoklysčių, ir Evaldas išėjo iš namų. Pėdindamas motinos pastogės link, jis ir sumanė įsigyti svaigalų.
Evaldas buto šeimininkui ištiesė 50 litų ir paprašė 1 butelio "pilstuko", tačiau labai suirzo, kai "pardavėjas" prakalbo duosiąs grąžos tik kaip iš 10 litų. Esą K. B. Naunčikas priminė svečiui, kad jis neva skolingas už ankstesnius pirkinius. Evaldas tokio "pabrangusio" gėrimo nenorėjo, su šeimininko tiesa nesutiko, tad čiupo savo pinigus ir nesivaldydamas sugriebė senuką už drabužių bei pradėjo smūgiuoti jį esą po ranka pasitaikiusiu peiliu (vėliau peilis nebuvo surastas). Vaikinas nežiūrėjo, kur pataikys, tad perdūrė pensininkui kaklą, sprandą, nugarą, krūtinę. Silpstančiam sutuoktiniui į pagalbą nepabūgo stoti Z. Naunčikienė, iki tol nesikišusi į nelegalų sandėrį. Moteris kažkaip sugebėjo sugriebti už peilio, buvusio smurtautojo rankose, ir jį atimti, tačiau prieš tai ji dar patyrė mažiausiai 24 Evaldo smūgius peiliu į veidą, nugarą, krūtinę. Čiupdama už peilio ašmenų, sutuoktinio gelbėtoja stipriai susižalojo ranką.
Kaimynai pavėlavo padėti
Sužaloti ir garsiai rėkę pensininkai liko tysoti virtuvėje ant grindų, o Evaldas suskato bėgti iš buto. Tuo metu jį sutiko gretimame name gyvenantys Naunčikų kaimynai - motina ir sūnus Paliučiai, kurie tamsų vakarą sureagavo į didelį triukšmą ir pagalbos šauksmą. Audrius Paliutis buvo pasiruošęs ginti pensininkus pasiimta beisbolo lazda, tačiau nebespėjo. Bet jaunuolis puikiai pažino bėglį - pamatė kaimynystėje užaugusio Evaldo veidą ir suprato, kad jis padaręs kažką negero. Audrius bėglio nesivijo, nes su mama nuskubėjo pas Naunčikus. Rado juos kruvinus ant grindų: vyras buvo be gyvybės ženklų, o moteris dejavo ir prašėsi pagalbos. Netrukus subėgo ir daugiau kaimynų. Teko apgailestauti tik virš Naunčikų gyvenantiems jų giminaičiams Tomui ir Neringai: mat ši studentų pora, kuriai Z. Naunčikienė, kaip buvo anksčiau susitarta, beldė šaukštu į radiatorių, deja, neišgirdo pavojaus signalo, nes sėdėjo prie TV ir buvo labai padidinusi garsą.
Sunkius durtinius ir pjautinius sužalojimus (ekspertas jų aptiko mažiausiai 11) patyręs pensininkas K. B. Naunčikas nebeišgyveno - tuoj pat mirė. Jo žmonai, tik per stebuklą išvengusiai mirties, prireikė rimtos medikų pagalbos: po sužalojimų ji liko nuo juosmens paralyžiuota ir nevaikštanti (dėl pažeistų nugaros smegenų), dėl peiliu sužalotų rankos sausgyslių - nevaldomais pirštais, taip pat - nervinių priepuolių įkaitė. Moteris dėl silpnos sveikatos būklės net ir po pusantrų metų negalėjo dalyvauti visuose teismo posėdžiuose. Čia buvo vadovaujamasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Per žudiko išpuolį pensininkė nebuvo praradusi sąmonės, tad tyrėjams viską galėjo detaliai papasakoti.
Gegutė sulaukė gynėjų
Krauju rankas susitepęs E. Petraitis tą vakarą sugrįžo į namus, skubiai persirengė ir vėl išėjo išmesti kruvinų savo drabužių. Po pusantros paros jis buvo sulaikytas ir iškart suimtas. Teismo dienos jis laukė būdamas už grotų. Vaikinas savo kaltę pripažino ne iš karto ir tikino, kad nesiekė nužudyti pensininkų.
Evaldo artimieji aktyviai bandė įrodyti, kad vaikinas yra psichiškai nesveikas - esą nepakaltinamas. Motina pareigūnams teigė, kad "pilstuko" prekeivius Naunčikus Evaldas pažinojo nuo ankstyvos vaikystės, nes tada dažnai eidavo pas juos nupirkti rūkalų. Paauglystėje sūnus esą pjovėsi venas be jokios priežasties, buvo keistas ir permainingų nuotaikų: labiau mėgo tupėti medyje ir kukuoti, negu bendrauti su bendraamžiais. Dėl to Evaldas įgijęs Tarzano ir Gegutės pravardes. Evaldo interesus gynusi advokatė irgi įtikinėjo, kad jos ginamasis turėtų būti pasiųstas gydyti, nes ir jo giminėje neva yra ne vienas psichikos ligonis, tad liga gali būti paveldėta genetiškai. Esą jo asmenybės vystymasis sustojęs VI klasėje, o priklausomybė nuo alkoholio išsivysčiusi nuo 14 metų. (Tačiau į psichiatrus ir kitokius specialistus dėl to nebuvo kreiptasi.) Advokatė tikino, kad Evaldas, staigiai supykęs pas Naunčikus, elgėsi ne kaip suaugęs, rimtai mąstantis vyras, bet kaip kaprizo užvaldytas 12 metų vaikas. Be to, gynėja kaltino ir pačius Naunčikus: esą jų pardavinėjamas "pilstukas" sumaišęs protą ne vienam pirkėjui - paveikęs ir Evaldą, čia apsilankydavusį nuo mažametystės.
Šie pagarsinti Evaldo gynybos teiginiai teisme neliko neišgirsti: kaltinamajam buvo paskirta psichiatrinė stacionarinė ekspertizė, kuri teismo procesą pailgino pusmečiu.
Griežtas nuosprendis prislėgė
Tačiau psichiatrijos specialistai nuvylė E. Petraičio motiną, negalinčią patikėti, kad sūnus tapo žudiku, ir jo advokatę: jos nesulaukė tikėtosios išvados apie kaltinamojo nepakaltinamumą, nes Utenos ekspertinio skyriaus ekspertai nustatė, jog Evaldas nesirgo ir neserga tokia psichikos liga, kad būtų negalėjęs suvokti ir valdyti savo veiksmų. Atvirkščiai: užsiminta apie tai, kad Evaldas siekė nužudyti pensininkų porą, nes abiem nelaimėliams taikė peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Teisme buvo pagarsinta, kad Evaldas iki nusikaltimo buvo charakterizuojamas neigiamai (tik ne namiškių).
Griežtu teismo nuosprendžiu E. Petraičiui (už nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti - 17 metų nelaisvės) taip pat nurodyta atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai už Z. Naunčikienės gydymą - beveik 23000 litų. Našlės ir invalidės Z. Naunčikienės civilinis ieškinys - per 204000 - irgi patenkintas.
