Išpuolis prieš motiną
Irena ZUBRICKIENĖ
Kaunietė pensininkė Ona Užupienė (74 m.) negali džiaugtis užsiauginusi sūnų. Moters sūnus Bronius (50 m.), prieš kokius 6 metus pasukęs nusikaltėlio keliu (daugiausia vogęs ir sukčiavęs) šių metų sausio 7-osios popietę pakėlė ranką ir prieš pačią savo gimdytoją.
Niekur nedirbantis ir nuolatinės gyvenamosios vietos nebeturintis, savo kasdienybės drauges mainantis Bronius Užupis tą dieną, būdamas girtas, su bičiule užsuko pasisvečiuoti pas motiną. Netrukus sūnus ir motina susipyko: vėliau senoji sakė, kad sūnus jai priekaištavo esą dėl turimo turto likimo, o Bronius tikino, jog mama per dažnai išgerdavo, todėl jį ir siutino. Kai žodinis konfliktas peraugo į smurtą - sūnus sudavė motinai delnu per veidą - išsigandusi Broniaus draugė skubiai išbėgo. Kas buvo paskui, motina ir sūnus teisme pasakojo skirtingai: Ona tikino, kad buvo stipriai apsmūgiuota savo sūnaus, o Bronius tai neigė - esą motina, būdama neblaivi, dažnai visaip kritinėdavo ir susižalodavo.
Iškart po incidento Ona Užupienė į medikus nesikreipė, tik kitą dieną ją aplankiusiai Broniaus draugei pasakė, jog kvaistanti galva ir mėlynės veide - Broniaus smurto pasekmė. Senutei buvo siūloma iškviesti medikus, tačiau moteriškė nenorėjo skubėti.
Po poros dienų Onai pasidarė kur kas blogiau. Kai ji šiaip taip nuėjo pas kaimynę, normaliai kalbėti nebegalėjo - tik linkčiojo galva, šitaip atsakinėdama į užjaučiančios kaimynės klausimus. Pastaroji jau anksčiau buvo girdėjusi iš Onos, kad ją muša sūnus, tad ir šįkart tiesiai šviesiai paklausė, ar tai ne Broniaus darbas. Ona pritardama linktelėjo ir netrukus jau buvo nuvesta pas šeimos gydytoją. Medikė, patyrinėjusi pacientės būklę, įtarė kaukolės lūžį ir pasirūpino, kad senutė būtų skubiai nuvežta į Kauno medicinos universiteto klinikas. Čia nelaimėlė buvo netrumpai gydoma, medikai baiminosi, kad dėl patirtos galvos traumos moteris gali numirti. Buvo nustatyta, kad toks galvos sužalojimas nebūdingas krentant, tad kaltės šešėlis krito ant Onos sūnaus Broniaus. Vyras iškart buvo suimtas.
Teisme Bronius neigė esąs kaltas dėl motinos sunkaus, gyvybei pavojingo sužalojimo, nes tvirtino neva tik pliaukštelėjęs jai ranka per veidą ir išėjęs. Teismas, iš ekspertų žinodamas, kad senutė patyrusi mažiausiai 2 stiprius smūgius kumščiais į galvą, teisiamojo versiją priėmė kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akcentuota, kad vyras nusikalto, po paskutiniosios teismo bausmės iš įkalinimo įstaigos lygtinai paleistas vos prieš pusantro mėnesio.
Bylą išnagrinėjusio Kauno apygardos teismo nuosprendis toks: pridėjus ankstesnės bausmės neatliktą dalį, savo motiną sunkiai sužalojęs Bronius Užupis nuteistas kalėti 6 metus ir 4 mėnesius. Jam dar teks sumokėti Valstybinei ligonių kasai per 4500 litų už O. Užupienės gydymą.
Artimo žmogaus tragedija Bronių turėtų slėgti dar nuo 2003-ųjų vasario pabaigos, kai jo namuose, vienoje Šančių landynėje, buvo aptikta nebegyva 3 mėnesių Broniaus ir jo tuometinės sugyventinės Aleksandros (35 m.) dukrytė. Atvykus pareigūnams, girtų tėvų neprižiūrėtas kūdikis buvo savo gimdytojų lovoje. Aleksandra dėl girtumo mažai ką suvokė, o irgi girtas Bronius tiesiog išvirto iš spintos, kurioje bandė slėptis. Sugyventiniai aiškino, kad mergytė buvo užspausta per abiejų susistumdymą.
Tuokart Bronius teismo bausmės išvengė, nes jo kaltė dėl dukrelės mirties nebuvo įrodyta: atlikus mažylės skrodimą, jos mirties priežasties nustatyti nepavyko, o smurto žymių nebuvo aptikta. Tuokart sugyventiniai nuskambėjo tik kaip netikę tėvai, iš kurių dar iki mažosios laidotuvių, prieš porą metų, buvo paimta ir pas globėjus įkurdinta tuomet 4 metukų jų dukrelė.
