Skęsta kaltinimų lavinoje
Irena ZUBRICKIENĖ
Kaunietis Šarūnas Juodžbalis (36 m.), būdamas 18 metų, padarė nusikaltimą, už kurį tuokart buvo perduotas savo mokyklos draugiškam teismui. Tai, atrodo, buvo formalus reikalas - Šarūnas liko nepatyręs, ką reiškia atgailauti dėl padaryto nusikaltimo. Užtat po 18 metų už tą patį nusikaltimą, jau įvardintą ne kaip piktybinį chuliganizmą, o kaip pasikėsinimą nužudyti, Šarūnas dabar nuteistas kalėti 7 metus. Taip neseniai paskelbė Kauno apygardos teismas.
Į linksmybes - su šautuvu
Kruvinas 18 metų Šarūno, profesinės technikos mokyklos moksleivio, žygis į Gervėnupio kaime (Kauno r.) esančią "Centrolito" sodų bendriją užfiksuotas 1989-ųjų vasario 11-ąją. Tą popietę Šarūnas pasiūlė savo bičiuliams Evaldui ir Renatui (vienas iš jų buvo dar nepilnametis) nuvykti į jo motinos sodo namelį ir smagiai praleisti laiką. Trijulė, dar Kaune išgėrusi alaus, nusipirko naminės degtinės ir patraukė. Šarūnas buvo pasiėmęs nelegaliai laikytą 1951 metų gamybos medžioklinį šautuvą ZK ir žadėjo duoti draugams pašaudyti miške, tačiau neturėjo šovinių. Jų įsigyti vaikinams padėjo nepažįstamas asmuo, užkalbintas prie medžioklės reikmenų parduotuvės.
Eidami Evaldas ir Renatas stebėjo, kaip Šarūnas šaudė į tuščius butelius užmiesčio zonoje. Vienu momentu jaunasis šaulys jau taikėsi ir į gyvą taikinį - plaukiojančią gulbę, tačiau bičiuliai jį atkalbėjo.
Nusigavusi į sodų bendriją trijulė apsistojo Šarūno motinos sodo namelyje. Čia vaikinai išgėrė kone visas turimas alkoholio atsargas - nuo dviejų trilitrinių alaus ir dviejų puslitrių naminukės buvo gerokai apsvaigę. Esą tuomet namelyje dingo elektra, o vaikinams labai magėjo pasižiūrėti siaubo filmą, todėl Šarūnas pasiūlė įsibrauti į svetimą sodo namelį, kuriame būtų ir elektra, ir televizorius. Jis kartu pasiėmė ir savo šautuvą - esą dėl visa ko.
Beeidami girti vaikinai tuoj pat susikivirčijo su viename namelyje šventusia kompanija. Čia Šarūnas buvo atpažintas, todėl vėliau nebuvo sunkumų priminti, kad bastėsi po sodus.
Apšaudė sutrukdžiusį pilietį
Trijulė stabtelėjo prie tokio Alberto Š. sodo namelio, kuriame Šarūnas, priartėjęs prie lango, pastebėjo esant televizorių. Į vidų jaunuoliai įsibrovė per durų apačioje išdaužtą stiklą - šį darbą atliko Šarūnas. Svetimame kambaryje girti vaikinai užžiebė šviesą, dairėsi, kilnojo daiktus, tačiau ilgiau užsibūti negalėjo, nes tuoj pat išgirdo artėjančius žingsnius. Šarūnas šautuvo buože tučtuojau sudaužė švietusią lemputę ir visi tarsi apmirė. O gretimo namelio gyventojas Edvardas Paradnikas (tuomet buvo 35 m.) vis tiek artėjo.
Pilietiškai nusiteikęs E. Paradnikas, užlipęs laiptais, pasilenkė prie išmuštos durų skylės, įkišo žibintą ir griežtai paklausė, kas siaučia namelyje. Tuo momentu nuaidėjo šūvis - kaimyno turtą bandęs apsaugoti Edvardas pajuto skausmą galvoje. Vyras, gelbėdamasis nuo ginkluotų įsibrovėlių, kurių nematė, nudardėjo laiptais žemyn. Šį garsą girdėjo kambaryje tūnojusi trijulė. Pamanę, kad vyras nušautas, vaikinai leidosi bėgti iš namelio per kitą išėjimą. Prieš tai Šarūnas dar paleido antrą šūvį pirmojo įėjimo, iš kur buvo girdėti žingsniai, link.
Greitai atsikėlęs Edvardas matė, kaip iš namelio išbėgę keli jaunuoliai skubiai perlipo per tvorą ir spruko. Sužeistas vyras dar apie kilometrą juos sekė, tačiau bėgliai, pastebėję seklį, šaukė jam nebesivyti ir grasino nušauti. Drąsiam vyrui beliko rinktis kelią į namus - juolab kad ir sužalojimai galvoje bei nugaroje kėlė nerimą. Vėliau buvo nustatyta, kad E. Paradnikas sužalotas dviem šūviais - kulkos užgriebusios kaukolės paviršių ir nugaros viršų. Pavojingų sužalojimų į krūtinę ar į galvą vyras išvengė, nes lemiamu momentu prie durų buvo pasilenkęs.
Ketino nušauti ir draugus
Trys bėgliai pakeliui rimtai susipyko, nes Evaldas pradėjo priekaištauti Šarūnui, kad žmogaus nušauti nereikėję. Tuomet ginkluotas šaulys, anot Evaldo, žvelgdamas "buliaus akimis", nurodė niekam neprasižioti, nes galįs nudėti ir bičiulius. Pagrasinęs Šarūnas nukreipė šautuvo vamzdį į savo draugus iš labai arti, tačiau Evaldas nepabūgo: jis riktelėjo dar prieš šūvį spėsiąs turimu peiliu perrėžti Šarūnui kaklą. Tuo momentu vaikinai išgirdo artėjantį automobilį ir pamatė jo šviesas, todėl Šarūnas metė šautuvą kuo toliau - kartu nurimo ir konfliktas.
Trijulė toliau ėjo Kauno link ir stabdė pravažiuojančias mašinas. Netrukus jiems sustojo... milicininkų automobilis be skiriamųjų ženklų - pareigūnai jau buvo informuoti apie ginkluotus nusikaltėlius soduose.
Byla buvo nutraukta
Milicijoje pareigūnams nepavyko išpešti iš sulaikytųjų prisipažinimo, kad jie ketino apvogti svetimą sodo namelį ir todėl užklupti šovė bei sužalojo žmogų. Trijulė lyg susitarusi tvirtino, kad norėjo tik ramiai pasėdėti prie televizoriaus. Išleisti iš milicijos, vaikinai susirado laukuose numestą Šarūno ginklą ir jį tuoj pat paslėpė Šarūno klasės draugo namo rūsyje. Bene po dienos jie buvo priversti atiduoti šautuvą milicininkams.
Kadangi E. Paradnikui šūviais nebuvo padaryti sunkūs sužalojimai, po neilgo tyrimo ši istorija subliuško: kaltinimas dėl pasikėsinimo nužudyti buvo perkvalifikuotas į lengvesnį - dėl piktybinio chuliganizmo, o po 5 mėnesių nutrauktas ir perduotas, kaip minėta, mokyklos draugiškam teismui...
- Tai buvo to metų tyrėjų grubus pažeidimas, - dabar teisme sakė Šarūną Juodžbalį kaltinęs prokuroras. - Kadangi įtariamasis soduose nusikalto jau būdamas teistas už vagystę, kai jam bausmės vykdymas buvo atidėtas ir šis laikas dar nepasibaigęs, vaikinas iškart turėjo būti suimtas ir gabenamas į įkalinimo įstaigą atlikti paskirtosios bausmės už vagystę.
Įtariamas dėl dviejų nužudymų
Tačiau Šarūnas tada gyveno savo gyvenimą. Po kelerių metų jis buvo teisiamas ir įkalintas, dar po 5 - vėl, po to du kartus nuteistas Prancūzijoje, iš kurios 2003-iųjų rudenį buvo deportuotas, o galiausiai - vėl Lietuvoje. Šarūno nusikaltimų amplitudė labai įvairi - nuo vagysčių iki netikrų pinigų platinimo, narkotinių medžiagų ir neteisėto šaudmenų laikymo.
Kaip tik tuo metu, kai Š. Juodžbalis buvo už grotų dėl neteisėto šaudmenų laikymo ir jau ruošėsi išeiti į laisvę, Lietuvos policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus įsakymu buvo nurodyta dar kartą išanalizuoti rezonansinius praėjusio dešimtmečio nusikaltimus Kaune. Ypač - susijusius su ginklais. Tuo tikslu buvo sudaryta speciali tyrėjų grupė. Ji ir prikėlė iš archyvų Š. Juodžbalio seną "nuodėmę soduose". Negana to - prieš tai pareiškė, kad šis vyras yra susijęs ir su dviem nužudymais 2000-ųjų vasarą.
Teigiama, kad tuo metu Šarūnas priklausė vienai nusikalstamai grupuotei Šiauliuose. Vyras įtariamas dėl kauniečio Ramūno Kuzmino - Ramaškės nužudymo 2000-ųjų birželio 16-ąją Kaune. Šis nusikalstamo pasaulio atstovas buvo nušautas savo namų kieme, nes buvo Daktarų grupuotės konkurentas. Taip pat Š. Juodžabalis įtariamas ir dėl vaistininkės nužudymo Šiauliuose tų pačių metų rugpjūčio 18-ąją - ši moteris buvo nušauta ir apiplėšta savo bute. Abu įvykius tiriantys pareigūnai teigia, kad tai buvo užsakytos žmogžudystės. Teismą bylos turėtų pasiekti po kokio pusmečio.
- Štai kiek naujų nusikaltimų galėjo nebūti, jeigu būtų kvalifikuotai ištirtas Juodžbalio ginkluotas išpuolis soduose ir vaikinas tada būtų deramai nubaustas, - apmaudžiai kalbėjo teismo proceso dalyviai.
Kaltės nepripažįsta
Beje, nuteistas už kone 18 metų senumo įvykį Š. Juodžbalis savo kaltės teisme nepripažino. Jis tikino, kad tuokart ginklas iššovė netyčia, vos jį paėmus sprunkant, ir lemtingai pataikė sėlinusiam sodo kaimynui. Tačiau vienas iš tuomečių Šarūno bendražygių ir dabar teisme paliudijo girdėjęs, kaip po incidento Šarūnas gyrėsi taikęs "žmogaus šešėliui į galvą". Be to, netyčinio šūvio galimybę paneigė ir dar prieš teismą pareigūnų atliktas specialus šaudymo eksperimentas.
Toks jaunuolio žiaurumas, abejingumas žmogaus gyvybei ir turėta galimybė nelegaliai įsigyti ginklą ("Tada jį pirkau, nes turėjau pinigų"), kaip dabar jau aišku, buvo lemtingas startas jo nusikaltimų kelyje.
