Pasėdėjęs pakeitė versiją
Irena ZUBRICKIENĖ
Kauno apygardos teismas 15 metų pasiuntė už grotų Jonavos gyventoją Mečislovą Davalgą (45 m.), kuris itin žiauriai nužudė savo sugyventinę Vaivą Stočkūnienę (37 m.). Tiesa, savo kaltės dėl nužudymo Mečislovas teisme nepripažino - jis tvirtino esąs įsitikinęs, kad įvykį tyrę pareigūnai nuėjo lengviausiu keliu, o tikrojo žudiko pėdsakų net neieškojo.
Sugyventiniai Vaiva ir Mečislovas kartu gyveno apie porą metų. Jiedu buvo įsikūrę Mečislovo bute. Kaimynai pasakojo, kad pora mėgo išgerti ir neretai namuose susipykdavo, susimušdavo. Jų teigimu, moteris gėdindavosi pasirodyti apdaužyta, tačiau buvo skundusis. Apie tai, kad Vaiva skriaudžiama sugyventinio, žinojo ir jos brolis Viltaras, tikinęs, jog baimės jausmas seserį kartais išgindavo iš Mečislovo buto ieškotis nakvynės, ir moters tėvas Vincas Rutkauskas. Vyrai tvirtino matę Vaivą apdaužytą. Be to, 2004-ųjų gruodžio 13-ąją Mečislovas buvo sumušęs Vaivą taip, kad buvo pradėtas ir ilgai vyko ikiteisminis tyrimas.
Laukdamas bausmės už Vaivos sužalojimą, Mečislovas su ja susitaikė ir vėl gyveno kartu. Tai truko iki 2005-ųjų rugsėjo 24-osios, kai itin žiaurų smurtą patyrusi moteris, nuvežta į Jonavos ligoninę ir tuoj pat pergabenta į Kauno medicinos universiteto klinikas, mirė.
Po Vaivos mirties Mečislovas buvo suimtas. Vyras policijos pareigūnams atviravo, kad uždavė sugyventinei lazda ir kelis kartus spyrė jai į šoną ir galvą, kai Vaiva, būdama neblaivi, svirduliavo ir griuvinėjo. Esą tądien abu buvo šiek tiek svaiginęsi pas kaimyną, bet Vaiva "padaugino". Mečislovui neva nusibodo gyventi su girtaujančia moterimi, todėl jis ir nesusivaldęs. Jo teigimu, kitą dieną jis matė Vaivą kruviną, bet "ne mirtiną". Vyras daugiau dėmesio skyrė kilimui, ant kurio buvo matyti kraujo dėmių. Jis kilimą suvyniojo ir užkišo atokiau, o grindis pašluostė. Palikęs Vaivą vieną, užrakino ją bute ir išėjo išgerti alaus. Kai grįžo į namus, sugyventinei buvo labai blogai, todėl pats iškvietė greitąją.
Tokius parodymus suimtas M. Davalga davė kelis mėnesius. Šių metų sausį jis, pagaliau nuteistas už kelis nusikaltimus, kartu - ir už ankstesnįjį sugyventinės sumušimą, buvo išgabentas į pataisos namus atlikti teismo paskirtosios bausmės. Galima manyti, kad čia nuteistasis pasisėmė kūrybingų kalinių išminties, nes po to jis, vėl apklausinėjamas dėl Vaivos nužudymo, pradėjo tikinti, kad jo moteris mirė nuo "kažkodėl niekaip nenustatomo" žudiko rankos. Esą toks ilgaplaukis žmogžudys, vardu Darius, kurio pavardės Mečislovas nežino, bus pasidarbavęs tuo metu, kai sugyventinis buvo išėjęs išgerti alaus, o Vaiva buvo likusi namuose viena. Kaltinamasis teigė sužinojęs tai iš pačios Vaivos ir skubiai išėjęs po Jonavą ieškoti žudiko, tačiau jo neradęs.
Mečislovas negalėjo paaiškinti, kodėl šios versijos nepateikė iškart po Vaivos mirties. Jo nenaudai liudijo ir bute slėptas kruvinas kilimas, ir už spintos užkišta medinė lazda, ant kurios buvo aptikta nužudytosios kraujo pėdsakų. Tokių žymių buvo rasta ir ant Mečislovo sportinių batelių, kuriais jis avėjo tragedijos dieną. Be to, kaltinamasis pats paaiškino, kad Vaivą buvo užrakinęs, o šioji atskiro rakto neturėjusi. Kai jis parėjęs į namus, butas tebebuvęs užrakintas.
Teismas naująją M. Davalgos versiją apie "ilgaplaukį Darių" palaikė apgalvota teisiamojo taktika siekiant išvengti girežtos bausmės ir vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais Mečislovo parodymais. Be to, namo kaimynė liudijo girdėjusi lemtingąjį vakarą iš sugyventinių buto sklidusius bildesius, kai buvo daužomasi bene 20 minučių. Kitą dieną kaimynė girdėjo garsias dejones iš to paties buto, nerimavo, vis stebėjo aplinką, tačiau jokių prašaliečių nematė. Teismui įstrigo ir buvusios Mečislovo žmonos liudijimas, kad vyras būdavęs agresyvus, ją mušdavęs. Moteris tikino žinanti, kad Mečislovas apsmūgiuodavęs ir savo sugyventinę - esą pats apie tai jai prasitarė.
Trijų teisėjų kolegija, prieš skirdama bausmę M. Davalgai, įvertino, kad jo sugyventinė nužudyta itin žiauriai: moteriai daugiausia smūgiuota į galvą ir veidą, nes buvo lūžę žandikauliai, skruostikauliai, sužalotos net akiduobių sienelės (iš viso - ne mažiau kaip 10 smūgių). Palikta be pagalbos nelaimėlė kentė didžiulius skausmus, buvo sutinusi, bejėgė. Ji mirė nuo sužalojimų visumos.Kaip tikino teismo medicinos ekspertas, tokie sužalojimai nepatiriami šiaip sau griuvinėjant.
Į teismą M. Davalga buvo atgabentas jau iš pataisos namų, kur atlieka sausį paskirtąją bausmę. Per posėdį buvo pagarsinta, kad Mečislovas "zonoje" charakterizuojamas teigiamai, dirba, nekonfliktuoja su kitais kaliniais. Vadinasi, šio kelis kartus teisto jonaviečio vieta ir yra už grotų.
Įkalinto M. Davalgos kasdienybę sunkins teismo priteisti ieškiniai - per 15 tūkstančių litų dukters netekusiam nužudytosios tėvui Vincui Rutkauskui ir Valstybinei ligonių kasai už Vaivos Stočkūnienės gydymą iki mirties.