Persistengė keršydama už broliuką
Irena ZUBRICKIENĖ
Kauno apygardos teismas pasiuntė kalėti jauną moterį - Jonavos gyventoją Renatą Šimkevičiūtę (20 m.). Anksčiau neteista Renata dabar turės atlikti 8 metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad tyčia nužudė kaimynystėje gyvenusią Nijolę Gervickienę (51 m.).
Piktumai dėl broliuko
Moterų konfliktas kilo praėjusių metų birželio 3-iąją. Tądien Renata su broliu Rimvydu ir dviem bičiuliais girtavo savo motinos namuose, kuriuose netrūkdavo triukšmingų išgertuvių. Penkiametis Renatos ir Rimvydo broliukas Žilvinas tuo metu žaidė kieme. Vienu momentu parėjęs į butą vaikas pasiskundė, kad jį nuo laiptų nustūmė kaimynė - berniukui buvo praskelta galva. Žilvinas nežinojo kaimynės vardo, bet parodė, kuriame bute ji gyvena. Netrukus močiutė išvyko su Žilvinu į polikliniką, kur nelaimėliui buvo susiūta žaizda.
Kiek vėliau pas Renatos motiną Vitą atėjo Nijolė Gervickienė. Tai buvo ta pati kaimynė, kurią nurodė mažasis Žilvinas. Nijolė iš karto buvo pasitikta kaltinimais. Vitos duktė Renata, būdama stiprokai išgėrusi, neleido kaimynei Nijolei prisėsti, tik reikalavo pasakyti, kodėl ji taip žiauriai pasielgusi su jos mažamečiu broliu. N. Gervickienė kaltinimus kategoriškai neigė, tad parūkiusi suskubo išeiti. Renata leidosi paskui - nusekė Nijolę iki kaimynės Vidos Vitochinos buto.
Vida, išgirdusi, kad moterys pykstasi, paprašė konfliktą išspręsti laiptinėje ir užsidarė buto duris. Atrodo, tai buvo paspirtis Renatai siautėti be liudininkų - lieti pyktį be gailesčio (matant kaimynei Vidai, ko gero, viskas būtų baigęsi geriau). Renatos teigimu, muštynių apskritai nebūtų buvę, jeigu Nijolė nebūtų pirma pradėjusi stumdytis - esą bloškė rėkaujančią Renatą lifto durų link. Tuomet Renata pasipriešino - moterys susikibo. Jos tampė viena kitą už drabužių, daužėsi rankomis. Jaunesnė ir fiziškai stipresnė Renata Nijolę gerokai apdaužė, nuvedė į jos namus ir paguldė.
Kelios artimos kaimynės netruko apžiūrėti, kad Nijolė leisgyvė guli savo lovoje. Jos veidas nuo sumušimų buvo taip sutinęs, kad net nesimatė akių. Prie nelaimėlės buvusios ir besistebėjusios moterys iš jos išgirdo, kas ją sudaužė. Sunkiai rinkusi žodžius Nijolė sakė nesuprantanti, už ką buvo sumušta. Viena kaimynė suskubo atsivesti Renatą, kad šioji pamatytų savo smurto auką ir pasiaiškintų, tačiau mergina, pastebėjusi, kad kaimynės viena ranka sugipsuota, iškart pagrasino sulaužyti antrąją. Grįždama kaimynė stebėjosi, kaip šiurpiai atrodė po muštynių krauju nutaškytos laiptinės sienos ir grindys, ant kurių mėtėsi išrautų Nijolės plaukų kuokštas.
Nugabenta į ligoninę N. Gervickienė netrukus mirė. Medikai teigė, kad ji patyrusi itin sunkią galvos traumą.
Gimdys už grotų
Kelios kaimynės teisme liudijo, kad nužudytoji Nijolė buvo tvarkinga moteris, nepiktnaudžiavusi alkoholiu (bet paskutiniąją savo gyvenimo dieną buvo šiek tiek pasivaišinusi su bičiule ir lengvai apgirtusi). Vida Vitochina tikino nenumanati, kada Nijolė galėjusi sužaloti Renatos broliuką, jeigu prieš tai Vida ir Nijolė, neseniai palaidojusi savo vyrą, pusdienį darbavosi kapinėse ir buvo neseniai sugrįžusios į namus. Kiti liudininkai taip pat priekaištavo tik Renatai, kad Nijolę puolė neišsiaiškinusi, ar tikrai ji praskėlusi berniukui galvą. Esą geriau reikėję patikėti tai policijai.
Kaltinamoji Renata, po įvykio du mėnesius praleidusi areštinėje, bet vėliau išleista laukti teismo laisvėje, galėjo pasidžiaugti, kad darbovietė pateikė teismui teigiamą jos charakteristiką (Renata dirbo šlifuotoja vienoje baldų bendrovėje). Mergina pripažino savo kaltę - esą pasikarščiavo, nes buvo neblaivi (tą vakarą jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis). Vis dėlto mergina išgirdo kaimynių nuomonę apie save: būdavusi labai agresyvi.
Teismas irgi atkreipė dėmesį, kad jauna mergina buvo žiauri - mušdama ji taikiusi į galvą, gyvybiškai pavojingą žmogaus vietą, be to, kaip koks banditas smūgiavusi keliu. Teisme buvo pagarsinta Renatos praeitis: ji augusi su močiute, nes tėvai girtaudavo, dabar jie išsiskyrę. Beje, teisiamos dukters likimu domėjosi tik tėvas - jis buvo teismo salėje, o paskelbus nuosprendį, padavė jai atneštus krepšius su būtiniausiais daiktais. Teisme šis vyras išgirdo, kad jo nuteista duktė šiuo metu jau 2 mėnesius laukiasi kūdikio. Būsima motinystė neišgelbėjo Renatos nuo įkalinimo, nes moteris padariusi sunkų nusikaltimą. Taigi nuteistoji gimdys nelaisvėje ir naujagimį tam tikrą laiką auginsis už grotų.
Nužudytos moters artimieji po teismo posėdžio atviravo, kad paskirtoji bausmė turėtų priversti Renatą susimąstyti. Jie užsiminė manantys, kad kaltinamoji nėra doras žmogus, nes iki pat nuosprendžio nesugebėjo net atsiprašyti. Tikindami, kad jokiais pinigais nebus prikelta velionė Nijolė ir galų gale nuteistoji Renata jų vis tiek niekada nesumokėtų, nužudytosios artimieji net nepareiškė byloje civilinio ieškinio. R. Šimkevičiūtei teks atlyginti tik Ligonių kasai už N. Gervickienės gydymą - 3089 litus.