Bemokslis "teisėjas" sulaukė bausmės
Irena ZUBRICKIENĖ
Detektyvinio filmo scenarijui tinkanti kelių marijampoliečių istorija prasidėjo nuo kompiuterio procesoriaus (per 3 000 litų vertės), kuris praėjusių metų gruodžio 8-ąją staiga dingo iš Marijampolės visuomenės sveikatos centro direktorės kabineto. Šis buvo paliktas nerakintas, nes jame vyko remontas - darbavosi bendrovės "Alvarsa" dažytojai.
Minėtiems dažytojams vadovavęs darbų vykdytojas Dainius Adaškevičius, anot paties, jautėsi nemaloniai - jam buvo ir gėda, ir svarbu išsiaiškinti, ar vagystės šešėlis nekrenta ant jo pavaldinių. Vyras kreipėsi į savo pažįstamą marijampolietį Edgarą Juodešką (29 m.), kad šis pabandytų pasiaiškinti su dažytoju Kaziu P. (22 m.), neseniai pradėjusiu darbuotis UAB "Alvarsa". Esą bendrovės žmonėms menkiau tepažįstamas naujokas Kazys gali būti susijęs su kompiuterio vagyste arba galįs ką nors žinoti. Beje, Marijampolės organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų teigimu, E. Juodeška anksčiau buvo susijęs su vadinamąja Kysos (marijampoliečio Gintauto Žukausko) nusikalstama grupe,
Tas "pasiaiškinimas" baigėsi tuo, kad po kelių dienų Kazys kreipėsi į policiją, nes buvo labai išgąsdintas ir apdaužytas. Dažytojas pasakojo, kad po pietų darbų vykdytojas Dainius nurodė jam susitikti su dviem vyrais jų automobilyje. Tik vėliau paaiškės, kad tai buvo E. Juodeška ir Liepynų kaime (Marijampolės sav.) gyvenantis Linas Rudzevičius (25 m.), įmonės "Duenja" vadybininkas.
Savavaldžiavimu užsiėmę "gatvės teisėjai" Edgaras ir Linas, reikšmingai aiškindami savo aukai, kad jie esą "ne mentai", nusivežė Kazį prie Šešupės ir išlaipinę rėkė ant jo, keikė, daužė kumščiais į galvą, spyrė į kojas, kad pargriautų, ir vėl spardė gulintį. Smūgiuodami reikalavo atiduoti pavogtą kompiuterį. Kazys atkakliai neigė ką nors žinantis apie vagystę.
- Vienu momentu, kai pamačiau užpuolikų rankose peilį ir juo man buvo vedžiojama po kūną bei liečiamas nuogas kaklas, pagalvojau, kad geriau pameluosiu, jog aš pavogiau tą kompiuterį, ir chuliganai mane paleis, o tada aš dingsiu kur nors tolyn nuo Marijampolės, - pasakojo Kazys. - Tačiau smurtautojai staiga atlyžo, tad aš nespėjau prisimeluoti.
Savavaldžiautojai, girdint išgąsdintam Kaziui, paskambino darbų vykdytojui Dainiui ir derino, ką daryti toliau. Dainius patarė nieko nebedaryti - parvežti ir išleisti iš mašinos.
Netrukus, Kaziui kreipusis į policiją, Edgaras Juodeška atsidūrė areštinėje. Teismas paskyrė jam rimtą kardomąją priemonę - suėmimą. Apie Liną Rudzevičių tomis dienomis dar nebuvo žinoma, nes Edgaras jo neišdavė, o nukentėjęs Kazys jo nepažinojo.
Po keleto dienų Kazys vėl kreipėsi į policiją. Jis pasiskundė, kad egzekutoriai nesiliauja: du nepažįstamieji vėl buvo prievarta įsisodinę Kazį į mašiną, nuvežė kokius 8 kilometrus už Marijampolės ir mušė, šitaip bausdami už tai, kad Edgaras Juodeška - areštinėje. Sumuštą vaikiną chuliganai parvežė į Marijampolę ir išleisdami nurodė niekam nesiskųsti, nes "būsią dar blogiau".
Kazys vis dėlto netylėjo. Jis neslėpė, kad labai išsigando ir negali toliau taip gyventi. Abu įtariami savavaldžiautojai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kazys savo kasdienybės "užkulisių", galimai bendraujant su įtariamaisiais, nedetalizavo, tačiau po kurio laiko, tebevykstant ikiteisminiam tyrimui, pareigūnus nustebino pareiškęs norą oficialiai susitaikyti su įtariamaisiais. Tai įmanoma, kai įtariamas asmuo visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atlygina nukentėjusiajam žalą ir tam tikrą laiko tarpą iki padaryto naujausio nusikaltimo būna nenusikaltęs. Edgaras Juodeška, 3 kartus teistas asmuo, turintis šeimą, labai nenorėjo dar vieno teistumo ir galimos rimtos bausmės, tad vykdė viską, ką numato susitaikymą su nukentėjusiuoju siūlantis įstatymas.
Prieš teismą stojo tik savavaldžiautojas Linas Rudzevičius. Anksčiau 2 kartus už chuliganizmą ir plėšimą teistas vyras negalėjo taikytis su nukentėjusiuoju (o pastarasis buvo linkęs tai daryti), nes, pareigūnų žodžiais, tuo metu buvo dar neišnykęs jo teistumas, neatlikta ankstenioji bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, nusprendė, kad "teisėjo darbo" neleistinai besiėmusiam Linui Rudzevičiui skirtina švelni bausmė: pusantrų metų laisvės atėmimo, atidėto vieneriems metams (Baudžiamasis kodeksas šiuo atveju kaltajam numato laisvės atėmimą iki 5 metų). Be to, nuteistajam paskirta ir 300 litų bauda. Nuteistas L. Rudzevičius turbūt visam laikui įsimins, kad bemoksliam "teisėjui" ieškoti tiesos yra rizikinga, o teisingumą gali vykdyti tik tikrasis teismas.
Šiandien aišku ir tai, kad savavaldžiautojų baustas Kazys P. iš tikrųjų nebuvo susijęs su kompiuterio procesoriaus vagyste.
