Pensininkai tapo samdinio sėbrų aukomis
Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolietė Birutė Ona Barkauskienė (80 m.) yra iš nedaugelio žmonių, kurie ne tik nekeiksnoja policijos, bet vis naujai progai pasitaikius net ir pamini geru žodžiu. Kartu su vyru Jonu Barkausku tapusi plėšikų auka moteris vietos spaudoje dėkojo (tai itin reti atvejai) Marijampolės policijos komisariato tardytojui Sauliui Liorentui, po daugybės trukdžių sėkmingai ištyrusiam nusikaltimą. Dėkojo policijai Birutė Ona ir neseniai paskelbus nuosprendį plėšikams.
Plėšikų išpuolis prieš senukus
Lemtingąją 2001-ųjų gruodžio 1-ąją Barkauskai tvarkėsi savo gyvenamojoje sodyboje netoli Marijampolės esančiame Narto kaime. Vakarop Jonas susiruošė miegoti, o žmona dar turėjo darbų tvarte. Melždama karves moteris išgirdo lojant šunį ir išėjo į kiemą. Apsidairiusi ji nieko nepastebėjo, todėl sugrįžo prie karvių. Lojimui nesiliaujant Birutė Ona vėl išėjo į kiemą ir vos ne kaktomuša susidūrė su nepažįstamu vyru, skubančiu iš jos namų. Pastebėjusi, kad pašalietis nešasi seifą, o atokiau stypso dar dvi figūros, B. O. Barkauskienė neišsigando ir pradėjo bėgti paskui bei šaukti - nepažįstamąjį vadino vagimi ir reikalavo sustoti. Vyras sustojo, pasidėjo seifą ir atsisukęs vienu smūgiu patiesė priartėjusią senutę ant žemės. Nelaimėlė buvo praradusi sąmonę, atsigavusi jautė, kad tebėra daužoma, ir vėl nusilpo. Kai po kurio laiko moteris atsitokėjo ir susivokė, kas jai nutiko, sunkiai keldamasi nuo žemės dar pagalvojo, kad jos vyras greičiausiai kietai įmigęs ir nieko negirdėjo.
Įėjusi į kambarį Birutė Ona rado vyrą gulintį ant grindų. Kruvinas Jonas žmonai tepratarė, kad jam jau viskas, ir nutilo. Pasirodo, išgirdęs keistą šurmulį ir bandydamas ginti savo turtą, Jonas, pakilęs iš lovos, stojo akistaton su plėšiku ir dar priešinosi, tačiau įsilaužėlio būta kur kas stipresnio.
Tą vakarą Jonui prireikė medikų pagalbos - nusikaltėlių sudaužytas nelaimėlis buvo paguldytas į ligoninę. Nors blogai jautėsi ir Birutė Ona, vykti į ligoninę ji, beje, Marijampolėje buvusi žinoma gydytoja, atsisakė - nenorėjo be priežiūros palikti namų, kurių ūkyje tuo metu buvo šešios karvės ir kitų galvijų.
Plėšikų aukomis tapę Barkauskai nurodė, kad išneštame seife buvo pusketvirto tūkstančio litų, revolveris KB-6, 100 šovinių, J. Barkausko pasas, savanorio pažymėjimas, Šaulių sąjungos nario bilietas ir kiti dokumentai. Sutuoktiniai patyrė 5 000 litų nuostolį.
Klaidūs tyrimo labirintai
Plėšikų buvo ieškoma ir tame pačiame Narto kaime, kur senukai Barkauskai žinomi kaip tvarkingi ir pasiturintys pensininkai, ir aplinkinėse vietovėse. Rimti kaltinimai įtariamiesiems buvo pareikšti tik po gero pusmečio, prieš tai tyrimą stabdžius, vėl atnaujinus ir dar pildžius. Šiandien jau žinoma, kad Barkauskus apiplėšė trys anksčiau teisti vyrai, kuriems apie galimus pensininkų turtus papasakojo tuo metu samdiniu pas juos dirbęs Narto kaimo gyventojas Gediminas Venškauskas (26 m.). Beje, Barkauskų ūkyje jis lyg niekur nieko dirbo ir po nusikaltimo - išeiti buvo priverstas tik policijai įvardijus jį plėšikų bendrininku. Nusikaltimą vykdžiusiems smurtautojams Gediminas smulkiai išdėstė savo šeimininkų dienotvarkę (žinojo, kada senukas lieka vienas kambaryje), paaiškino, kur ieškoti seifo, kuriame esą turėtų būti bene 5 000 litų už neseniai parduotus gyvulius. Pats vogti seifą Gediminas atsisakė, nes sutikti senukai iš karto būtų atpažinę savo samdinį. Į Barkauskų namus nėjo ir idėją praturtėti "pasigavęs" Narto kaimo gyventojas Mindaugas Bosas (32 m.) - jis taip pat baiminosi būti atpažintas. Alkoholiu pasivaišinę abu nartiškiai, vedini viliojančios idėjos ir Mindaugo žmonos vakare pavėžėti į Marijampolę, viename bare susirado du pažįstamus, kuriems ir patikėjo juodą darbą. Tai buvo Kazlų Rūdos miesto (Marijampolės apskr.) gyventojas Arvydas Rastapkevičius (38 m.), pravarde Dolė, iš Pravieniškių kolonijos sugrįžęs vos prieš penkis mėnesius, ir Pašiaušės kaime (Tytuvėnų sen., Kelmės r.) gyvenantis Gintautas Gasperavičius (37 m.), pravarde Šiaulianskas. Šis, beje, buvęs boksininkas, anot paties, tomis dienomis Marijampolėje viešėjo pas savo vaikus, kurie po skyrybų likę gyventi su motina.
Nustatyta, kad į senukų namą įėjo G. Gasperavičius. Jis, susiradęs vonios kambarį, nukabino seifą ir sumušė kelyje pasipainiojusį Joną Barkauską. Buvęs boksininkas "nokautavo" ir kieme sutiktą B. O. Barkauskienę. Tuo metu A. Rastapkevičius ir M. Bosas laukė stovėdami atokiau. Samdinys G. Venškauskas buvo likęs laukti dar toliau nuo sodybos. Netrukus M. Bosas, privažiavęs savo automobiliu, paėmė bendrininkus bei seifą ir nuvažiavo prie gretimame Vaitiškių kaime esančio vandens kanalo. Čia vyrai laužtuvėliu atidarė seifą ir pasidalino rastus pinigus. Ginklą pasiėmė M. Bosas. Vėliau jis tikino revolverį pardavęs nepažįstamam žmogui, sutiktam Marijampolėje veikusiame bare "Paskutinis centas". Barkauskų samdiniui, pabūgusiam eiti plėšti savo šeimininkų, nebuvo sumokėta net už pamėtėtą idėją - Gediminas liko tuščiomis kišenėmis, kaip ir iki nusikaltimo.
Plėšikai - už grotų
Šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas plėšikų bendrininkui G. Venškauskui paskyrė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau pirmą kartą teisiamųjų suole atsidūrusiam vyrui jos vykdymą atidėjo vieneriems metams. Aktyviausiai veikęs G. Gasperavičius nuteistas realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme. A. Rastapkevičiui paskirta kalėti trejus metus ir vieną mėnesį, o M. Bosui - pustrečių metų. Jiems abiem, pritaikius amnestiją, paskirtosios bausmės iš karto sumažintos ketvirtadaliu. Lemtingąjį vakarą nusikaltėlius vežiojusi M. Boso žmona kaltinimų išvengė, nes tikino tevykdžiusi vyro prašymą, o apie rezgamus planus nieko negirdėjusi. Moteris neslėpė vėliau sužinojusi iš sutuoktinio, kad jis dalyvavo apiplėšiant Barkauskus.
Aukoms - nelaimėlių dalia
B. O. Barkauskienės teigimu, po plėšikų išpuolio jų kasdienybė tapo kur kas sunkesnė ir liūdnesnė. Jonas po įvykio, galima sakyti, prarado atmintį ir nuovoką, buvo pripažintas pirmosios grupės invalidu. Garbaus amžiaus vyrui, patyrusiam plėšiko smūgius ir išgąstį, jau sunku tvarkytis ūkyje. Iki tol sveikai besijautusi Birutė Ona taip pat nebetrykšta buvusia sveikata ir energija. Moteris tapo baikšti, įtari, labai atsargi. Anksčiau šitiek metų bet kuriuo paros metu po budėjimų iš ligoninės pareidavo tik pėsčiomis ir nieko nebijodavo, o dabar net ir šviesmečiu sutrinka išgirdusi už nugaros artėjančius žingsnius. Buvusiai gydytojai, visą gyvenimą besirūpinusiai žmogaus sveikata ir gyvybe, nesuvokiama, kodėl yra žmonių, drįstančių pakelti ranką prieš kitą. Bene sunkiausia moteriai suvokti, kad nusikaltimas buvo suorganizuotas žmogaus, kuriam visada buvo linkima tik gero - Gediminas buvo laikomas savu, artimu žmogumi.
Jono ŽUKAUSKO nuotr.:
- B. O. Barkauskienei nesuprantama tokia gyvenimo realybė: retas kuris šuo puola šeimininką, ėdantį iš jo rankų, o žmogus kitoks - jeigu nepuola pats, tai atveda užpulti kitus
