Ir tėvą, ir sūnų - už grotų
Kartu vogdavo - kartu ir atgailaus
Už nelegalią skerdyklą - kalinių duona už grotų
Irena ZUBRICKIENĖ
Kaip dabar, atsidūręs už grotų, jaučiasi Kalnėnų kaimo (Kalvarijos savivaldybė, Marijampolės apskritis) gyventojas Alfonsas Strižauskas (48 m.), sunku nuspėti. Ne vien dėl to, kad be šeimos maitintojo trejiems metams liko gausi šeima, kurioje dar auga ir du mažamečiai. Tėvą turėtų graužti kaltės jausmas, kad per jį už grotų atsidūrė ir niekada anksčiau su teisėsauga rimtų reikalų neturėjęs sūnus Darius (19 m.). Kaip įvardino šiems galvijų vagims nuosprendį paskelbęs Marijampolės apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, jaunuolis nusikaltėliu tapo įtakotas tėvo autoriteto.
Išdavė slepiami įkalčiai
Praėjusią vasarą bene aštuoni kaimyninių Akmenynų seniūnijos kaimų gyventojai pasigedo ganyklose nuolat būdavusių savo galvijų - dviejų karvių, keturių telyčių ir dviejų bulių. Visos vagystės buvo įvykdytos skirtingu laiku. Nuostolių patyrę kaimiečiai pranešdavo policijai, pasiguosdavo kaimynams, patys įtarinėjo kai kuriuos asmenis, tačiau tris mėnesius besitęsusių vagysčių tikrųjų pėdsakų ilgai nepavyko aptikti. Rugsėjo pradžioje savo telyčios ganykloje pasigedęs dar vienas Kalnėnų kaimo gyventojas, pasitelkęs kelis artimus asmenis, nusikaltimą ėmėsi tirti pats. Vyrai, eidami gyvulio pėdsakais, atsidūrė prie tame pačiame kaime gyvenančio Alfonso Strižausko sodybos. Įsitikinus, kad būtent tame kieme baigėsi neprofesionalių seklių komandą suorganizavusio kaimiečio telyčios kelionė, buvo pranešta Kalvarijos policininkams.
Pareigūnams besižvalgant po tuščią Strižauskų kiemą, į namus mikroautobusu "VW Transporter" sugrįžo sodybos šeimininkas su sūnumi Dariumi. Pamatę policininkus Strižauskai išsidavė - jie skubiai puolė naikinti nusikaltimo įkalčius. Darius, kažką laikydamas rankose, nuskuodė už ūkinio pastato. Vaikiną prisiviję pareigūnai iš jo atėmė dešimt kruvinų polietileno krepšelių, kuriuos padėjo į tarnybinį automobilį. Kai policininkai, toliau ieškodami nusikaltimo pėdsakų, apžiūrinėjo sodybą, iš lauko virtuvės kamino staiga pradėjo rūkti tamsūs ir tiršti dūmai. Paaiškėjo, kad Darius, nutaikęs momentą, iš tarnybinio automobilio išėmė ir uždegė kruvinus krepšelius. Kad ugnyje įkalčius sunaikintų greičiau, vaikinas šliūkštelėjo degaus skysčio. Staiga iš krosnies pliūptelėjusi liepsna grybštelėjo Dariui veidą ir drabužius. Jaunuolis buvo priverstas išbėgti į lauką. Tai atkreipė pareigūnų dėmesį ir tarsi patikino, jog į Strižauskų kiemą atvažiuota ne be reikalo. Buvus įtariamą nusikaltimą išdavė ir mėsos likučiais aplipęs kirvis, ir pievoje netoli sodybos aptikta neseniai rausta žemė - galvijų liekanų slėptuvė.
Apkarto varganas gyvenimas
Darius pareigūnams iš karto prisipažino kartu su tėvu vogdavęs aplinkiniuose kaimuose besiganydavusius gyvulius. Įkalčių prispaustas Alfonsas Strižauskas naiviai teisinosi nusikaltęs, nes nebegalėjęs išlaikyti savo gausios šeimynos - penkių jau suaugusių ir dviejų nepilnamečių vaikų. Daugiavaikis tėvas pastaruoju metu dirbo miško kirtėju. Jo ir pagalbiniu darbininku lentpjūvėje dirbusio Dariaus kas mėnesį gaunamas uždarbis, anot šeimos galvos, buvo nepakankami pinigai pragyventi šeimai ir padėti mokslus pradėjusioms pilnametėms dukroms. Aišku, stiprūs šeimos vyrai galėjo plėsti savo ūkį, dirbti žemę, auginti gyvulius, tačiau jiems mielesnis pasirodė besąs kitas kelias - apvaginėti kaimynus. Nors Strižauskai į Kalnynų kaimą atsikraustė bene prieš ketverius metus, į artimesnes bičiulystes nė su vienais kaimynais nėjo. Gali būti, kad tokios taktikos jie laikėsi gerai apgalvodami - juk nuskriausti artimesnį asmenį būtų lyg ir nepatogu.
Teisėsaugininkai turi nepatvirtintų duomenų, kad gyvulių vagystėmis tėvas ir sūnus Strižauskai vertėsi apie porą metų, tačiau teisme pavyko įrodyti tik septynias vagystes, įvykdytas praėjusią vasarą. Grobis būdavo nusižiūrimas dieną, o "žygiai" organizuojami naktį. Sulaikytas Darius prasitarė pareigūnams nenorėdavęs darbuotis naktį, dar nepailsėjęs po darbo lentpjūvėje, tačiau nedrįsdavo tėvui prieštarauti. (Kalbama, kad šioje šeimoje vaikai auklėjami griežtai - esą kiekvienam naujam žingsniui reikalingas tėvo leidimas.) Pavogtą gyvulį Strižauskai naktį parsivesdavo į savo sodybą. Vengdami įkalčių jie kartais su grobiu apsukdavo dešimtis kilometrų, kad supainiotų pradingusių gyvulių paiešką organizuodavusius žmones.
Nelegali skerdykla
Į savo tvartą parsivestą gyvulį Alfonsas Strižauskas pririšdavo prie stulpo ir, apsvaiginęs kirviu, peiliu perrėždavo jam gerklę. Pats dar tą pačią naktį jį ir išmėsinėdavo. Skerdieną iki ryto laikydavo lauko virtuvėje esančiame šaldytuve. Iš pat ryto A. Strižauskas susikraudavo mėsos ryšulius į savo mikroautobusą ir išvažiuodavo prekiauti. Kartais su tėvu vykdavo ir sūnus. Pigiau (po 6 - 7 litus už kilogramą) pardavinėjama skerdiena tuoj pat atsidurdavo neišrankių ir neįtarių pirkėjų krepšiuose. Žmonės, pažinoję A. Strižauską, manė, kad vyras jiems siūlo pigesnės mėsos, pavogtos iš vienos mėsa prekiaujančios bendrovės, kurioje jis buvo dirbęs ekspeditoriumi. "Pardavėjas" tikindavo, kad jo prekė patikrinta veterinarų. Populiariausias "taškas", į kurį A. Strižauskas pristatydavo naktį suruoštą skerdieną, būdavo tai pačiai seniūnijai priklausančiame Jungėnų kaime gyvenančios Zitos R. pastogė. Vėliau teisiamasis tvirtino, kad Zita nežinojo pardavinėdavusi vogtą mėsą. Jai už pagalbą Alfonsas palikdavo keletą kilogramų mėsos. Naktį padirbėjęs savo nelegalioje skerdykloje A. Strižauskas sakė turėdavęs apie 350 litų pelno. Pinigus tuoj pat praleisdavęs pakeliui į namus - maistui, kurui, tepalams.
Vagiliaudavę tėvas ir sūnus kurį laiką sugebėjo kruopščiai paslėpti savo nusikaltimų pėdsakus. Pavogtų gyvulių ausyse buvusius inventorinius numerius A. ir D. Strižauskai tuoj pat sudegindavo. Išmėsinėtų raguočių odą, kanopas, galvas, vidurius užkasdavo šalia namų esančiame lauke. Jame dažniausiai darbuodavosi tėvo siųstas Darius, kuris vėliau pareigūnams ir parodė vogtų galvijų liekanų kapinynu virtusią vietą. Pats, stebimas policininkų, duobes ir atkasinėjo. Įkalčių tikrinimas įvykio vietoje šaltą pernykščio rudens dieną kai kuriems kaimiečiams buvo kraupiais įspūdžiais ilgam įsirėžęs momentas: pagal ragus, tešmenis, grandinių likučius atpažinusios savo turėtus galvijus moterys pyko ir išgyveno - čia pat laidė prakeiksmus Strižauskų adresu, čia pat raudojo. Vagysčių įkalčius slėpė ne mažiau dešimt atkastų duobių.
Nuo pirmininko - iki kalinio
Teismo dienos Alfonsas Strižauskas laukė būdamas laisvėje. Nusikaltimų jis neneigė, tačiau kaimynams padarytos žalos neatlygino. Įdomu, kad A. Strižauskas, prieš įsikurdamas Kalnėnų kaime, su šeima gyveno gretimame Vilkaviškio rajone, Rumokų kaime, ir, turėdamas specialųjį zootechniko išsilavinimą, kurį laiką netgi vadovavo Klausučių žemės ūkio bendrovei. Seniūnijos darbuotojų teigimu, gyventojų nebuvo mėgiamas, nes buvo savanaudis, tinginys, netvarkingas žmogus. Paaiškėjus apie buvusio pirmininko nusikaltimus Kalvarijos apylinkėse, buvę Alfonso kraštiečiai nenustebo - esą iš tokio žmogaus, kuris, turėdamas skolų, keičia gyvenamąją vietą, gero nėra ko tikėtis. Tai ir įrodė Marijampolės teismas, pirmą kartą ant teisiamųjų suolo atsidūrusiam ir gyvulių vagimi pripažintam A. Strižauskui paskyręs trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Ją kaliniu tapęs ekspirmininkas atliks bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Tokiam teismo nuosprendžiui daugiavaikis tėvas buvo pasiruošęs iš anksto - į posėdį atvyko su kelioniniu krepšiu ir buvo suimtas teismo salėje.
Laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas ir kartu su tėvu vogdavęs bei skerdieną padėdavęs realizuoti sūnus Darius - tokio pat režimo pataisos darbų kolonijoje jis turėtų praleisti vienerius metus. Vaikinas, skirtingai nei jo tėvas, į teismo posėdį atvyko surakintomis rankomis ir lydimas konvojaus pareigūnų. Mat Darius kviečiamas neatvyko į ankstesnįjį teismo posėdį ir melavo, jog serga. Išsiaiškinus, kad jaunuolis vengia baudžiamosios atsakomybės, jis ir buvo suimtas. Iki tol jis nebuvo teistas. Beje, buvo charakterizuojamas kaip užguitas, tėvo užspeistas vaikas. Pabuvęs Lukiškėse kaltinamasis, matyt, prakuto - vaipėsi klausydamasis nuosprendžio ir nepadoriais gestais "apdovanojo" korespondentus.
Abiem nuteistiesiems paskirtos ir papildomos bausmės - kelių šimtų litų baudos ir turto už porą šimtų litų konfiskavimas. Tėvas ir sūnus turės atlyginti patirtą materialinę žalą (per 11 tūkstančių litų) nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims.
Policijos archyvo nuotraukos:
- Buvęs ŽŪB pirmininkas Alfonsas Strižauskas tapo kaliniu ("tėvas")
- Suimtas Darius Strižauskas greitai perėmė nusikaltėlių sukauptą patirtį ("sūnus")
(Nuotraukos elektr. paštu jau išsiųstos vakar, sekmadienį. Jeigu negavote, praneškite.)
2002 04 22
