Įdomus užsiėmimas studentus atvedė į teisiamųjų suolą
Irena ZUBRICKIENĖ
1999 metų pabaigoje Marijampolės policijos komisariato pareigūnai išaiškino grupę tuomet Kauno technologijos universitete (KTU) besimokiusių studentų ir jų draugų, kompiuterine technika pagaminusių ir apyvarton paleidusių tuomet rekordinį kiekį netikrų dešimties ir dvidešimties litų kupiūrų.
Pinigų "fabrikėlio" bendradarbiai
Pirmasis savo ir turimos kompiuterinės technikos galimybes 1998 metais namuose išbandė Pagynės kaimo (Kauno raj.) gyventojas Virgilijus Rudinskas (20 m.), tuo metu jau studijavęs KTU. Pasisekusius bandymus - kelias nukopijuotas 20 litų kupiūras - studentas parodė Informatikos fakultete besimokiusiems draugams. Jau tuomet, sulaukęs palankaus įvertinimo, Virgilijus buvo raginamas gaminti ir leisti apyvarton falsifikatus. Tačiau vaikinas nesiryžo. Užtat bendramokslio patirtimi ir į kompiuterio diskelius įsirašyta informacija pasinaudojo kaunietė Vaiva Dautartaitė (21 m.) ir vilkaviškietis Vytautas Vincevičius (20 m.). Lygiai po metų jiedu, kompiuteriais prigaminę beveik 12 000 litų vertės 10 ir 20 litų kupiūrų, nutarė užsidirbti. Netikrų pinigų platinimu pirmiausia užsiėmė bendramokslis Kernius Lengvelis (20 m.) iš Būdviečių Gudelių kaimo (Vilkaviškio raj.), šio kraštiečiai Marius Šulinskas (20 m.) iš Pilviškių miestelio ir Ramūnas Muraška (23 m.), pravarde Paška, iš Bebrininkų kaimo. Pastarasis savo bičiulį Kernių netrukus supažindino su falsifikatų platinimu susidomėjusiais savo draugais - marijampoliečiu Linu Štrimaičiu (22 m.) ir Skriaudžių miestelio (Prienų raj.) gyventoju Mariumi Rusecku (22 m.). Netikrų pinigų platintojai falsifikatų gamintojams žadėjo po 3-4 litus už kiekvieną kupiūrą, tačiau teisėsaugininkams nepavyko įrodyti, kad gabūs studentai spėjo gauti uždarbio. Teismas nustatė, kad nuo padirbtų pinigų gamintojų ir platintojų nukentėjo vienuolika asmenų - tiek jų, paskelbus apie paplitusius falsifikatus, kreipėsi į policiją, turėdami vieną ar kelis netikrus banknotus.
Patrulius lydėjo sėkmė
Painų siūlų kamuolį pirmieji pradėjo vynioti vieną gruodžio naktį Marijampolėje patruliavę vietos pareigūnai. Po vidurnakčio sustabdyto automobilio "Audi 80" ekipažas jiems sukėlė įtarimą. Automobilyje buvo Linas Štrimaitis, Marius Ruseckas ir dar du vaikinai (vėliau "pinigų byloje" jie buvo pripažinti tik liudininkais). Pareigūnai pastebėjo, kad išlipdamas iš automobilio vienas jaunuolis į tamsą švystelėjo juodos spalvos piniginę. Iš po mašinos ištrauktoje piniginėje policininkai rado nemažai dešimties litų kupiūrų. Apžiūrinėdami pinigus jie pastebėjo, kad visi banknotai pažymėti ta pačia serija. Teisėsaugininkai suprato, kad pinigai padirbti. Automobilyje po kilimėliu taip pat buvo aptikta vienodų banknotų. Iš viso jaunuoliai turėjo 288 dešimties litų, šešis - dvidešimties litų banknotus ir vieną 100 JAV dolerių kupiūrą. Visi pinigai buvo netikri.
Dolerių kompiuteriai "neįkando"
Pinigų padirbėjai tikino neketinę rimtai nusikalsti - juos tik dominusios kompiuterių galimybės. Jaunuoliai sakė pinigus spausdindavę rašaliniais spausdintuvais. Studentams tai buvęs labai įdomus užsiėmimas. Sunkiausia, anot jų, būdavę "pagauti" ir nukopijuoti antrąją banknoto pusę, kad ji sutaptų su pirmąja. Tokiems bandymams kompiuterių fanatikai sakė sugadinę krūvas kopijavimo popieriaus. Pinigų gamintojai neslėpė bandę nukopijuoti ir didesnės vertės - 50, 100 litų - kupiūras, tačiau jų netenkino gautas rezultatas - buvo akivaizdi prasta padirbtų pinigų kokybė. Jaunuoliai sakė niekada negaminę ir dolerių - esą tokių galimybių neturinti jų kompiuterinė technika.
Bene lengviausiai pinigų klastotės būdavo realizuojamos Kybartuose - Lietuvos ir Rusijos pasienyje. Rusai, perpardavinėdami lietuviams benziną ar degtinę bei maisto produktus, negalėdavo atpažinti gavę jiems nedaug tepažįstamų lietuviškų pinigų klastočių. Apgauti jie pasijusdavo tik grįžę į Karaliaučių (Kaliningradą) ir apsilankę valiutos keityklose. Dalis klastočių nusėdo įvairių Lietuvos miestų turgavietėse ir kioskuose prekiavusių žmonių kišenėse.
Iš klaidų pasimokė?
Baigus tyrimą į teisiamųjų suolą sėdo septyni kaltinamieji, nes aštuntasis - Ramūnas Muraška - pasislėpė nuo teisėsaugininkų. Jo atžvilgiu išskirta atskira baudžiamoji byla. Kaltinamieji neneigė savo kaltės, gailėjosi ir teigė pasimokę iš savo klaidų. Nusikaltę studentai buvo priversti palikti studijas. Kai kurių gyvenimas pasikeitė ne tik tuo - kaltinamoji Vaiva Dautartaitė pernai ištekėjo už studijų draugo, šioje byloje tapusio liudininku, ir dabar ji - Šlėderienė. Pinigų padirbinėjimu apkaltinta jauna moteris buvo nuteista laisvės atėmimo bausme, tačiau pritaikius amnestiją nuo bausmės atlikimo atleista. Šiuo metu ji augina pernai gimusį sūnelį. Didžiausia bausme šioje byloje nuteistas ir anksčiau su Temide reikalų turėjęs Marius Šulinskas, platinęs falsifikatus. Jam vieninteliam paskirta kalėti dvejus metus ir du mėnesius sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Taip pat nutarta konfiskuoti 1 000 litų vertės nuteistojo turto. Netikrų pinigų platinimu apkaltintam Linui Štrimaičiui paskirta 10 000 litų bauda ir taip pat nutarta konfiskuoti jo turto už 1 000 litų. Kitiems nuteistiesiems paskirtos tik simbolinės teismo bausmės - pataisos darbai darbovietėje ir dalies turto konfiskavimas.
