Teisingumo ministras išvyksta į neformalų ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos susitikimą Suomijoje
Teisingumo ministras Petras Baguška trečiadienį išvyksta į neformalų ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos susitikimą Suomijoje.
Dainius RADZEVIČIUS
Europos Sąjungai šiuo metu Pirmininkaujanti Suomija neformaliam Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimui, kuris vyks rugsėjo 20-22 dienomis Tamperėje, parengė dokumentus, kurie bus pagrindas ministrų diskusijoms susitikimo metu. Teisingumo ministerijos parengtiems pozicijų projektams pritarė Vyriausybė ir Seimas.
Ketvirtadienį prasidėsiantis dviejų dienų susitikimas ypač svarbus Lietuvai. Čia numatoma ne tik aptarti migracijos ar kovos su terorizmu teisines priemones. Vienas kertinių teisingumo ministro P.Baguškos vizito uždavinių - kartu su kolegomis iš kitų šalių pasikeisti nuomonėmis dėl sprendimų procedūros pakeitimo bei analizuoti dabartinius bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sistemos trūkumus, kuriuos galima ir reikia spręsti naujomis priemonėmis.
SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS NETURI STRIGTI
Susitikime Tamperėje bus diskutuojama ir apie sprendimų priėmimo tobulinimą Teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Šiuo metu sprendimai ES Teisingumo srityje priimami valstybių bendru sutarimu - vadovaujantis taip vadinamu "tarpvalstybiniu" metodu. Susitikimui parengtame dokumente pabrėžiama, kad pastaruoju metu ypač išryškėjo kai kurie sprendimų priėmimo Teisingumo ir vidaus reikalų srityje trūkumai - pirmiausia trūksta efektyvumo. Taip yra todėl, kad norint priimti sprendimą klausimais, kurie susiję su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, būtinas vienbalsiškumas. Tačiau jį pasiekti esant 25 Valstybėms narėms darosi sudėtinga. Be to, po ilgų ir sunkių derybų numatytos priemonės, kurios galų gale yra priimamos, dažnai neišsaugo savo siektų tikslų - numatomos įvairios išimtys ir atsisakymai ir pan.
Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios valstybės narės vangiai ir kartais netiksliai bei neteisingai įgyvendina priimtus instrumentus. Geriausias pavyzdys - Pagrindų Sprendimas dėl turto ir įrodymų arešto ir konfiskavimo. Jį reikėjo įgyvendinti iki 2005 metų rugsėjo mėnesio. Šiandien tik mažiau negu pusė valstybių narių tai padarė. Be to, remiantis šiai dienai galiojančių sutarčių nuostatomis Europos Komisija neturi teisės pradėti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų pažeidimo procedūros prieš Valstybes nares, kurios to nepadarė.
Siekiant išspręsti šių trūkumų problemas, siūloma pasinaudoti Europos Sąjungą steigiančios sutarties rėmuose esančia galimybe ir pakeisti sprendimų priėmimo tvarką atsisakant vienbalsiškumo. Kitaip tariant sprendimai būtų priimami kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiškai, kaip tai yra įprasta iki šiol.
SIEKS TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ TARPUSAVIO PASITIKĖJIMO
Vienas iš susitikimui parengtų dokumentų skirtas aptarti klausimus, susijusius su Europos Sąjungos politika baudžiamosios teisės ir bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje. Jame glaustai pateikiama informacija apie pažangą, pokyčius ir išryškėjusias problemas įgyvendinant Hagos programą. Dokumente akcentuojama, kad pastaruoju metu yra išryškėjęs aiškus pažangos trūkumas.
Pažangos trūkumas reiškia, kad pastaruoju derybos įvairiais klausimais tapo sudėtingesnės ir vyksta daug lėčiau. Manoma, kad taip yra dėl to, jog bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose klausimai labai dažnai susiję su konstitucine tvarka įtvirtintų ir ginamų pagrindinių žmogaus teisių klausimais. Be to, manoma, kad trūksta tarpusavio pasitikėjimo tarp Valstybių narių teisėtvarkos institucijų.
Kaip atskira priežastis yra išskiriama tai, kad Europos Sąjungos valstybių narių skaičius išaugo nuo 15 iki 25 narių. Kaip žinia, siekiant priimti sprendimus bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje remiantis dabartine sprendimų priėmimo tvarka reikalingas vienbalsiškumas. Todėl bet kuriam sprendimui priimti reikalingas visų 25 Valstybių narių pritarimas.
TEISĖS AKTŲ TAIKYMAS TURI BŪTI AIŠKUS VISIEMS PILIEČIAMS
Dar vienas susitikimui parengtas dokumentas - tai teisės į teisingumą geresnis užtikrinimas ir geresnis civilinio teisingumo reguliavimas. Šiame dokumente trumpai apžvelgiama situacija civilinės teisės srityje. Akcentuojama, kad priimtiems dokumentams trūksta nuoseklumo, suderinimo tarpusavyje ir kokybės.
Kitaip tariant, praktikoje yra labai daug dokumentų, reguliuojančių gana įvairias sritis. Pavyzdžiui, nors dauguma dokumentų susiję su civilinių sprendimų pripažinimu, dauguma jų turi nuostatas dėl dokumentų įteikimo. Pagal kiekvieną iš jų dokumentų įteikimo tvarka gali skirtis. Teisės aktų kokybė šioje srityje bus pasiekta tik supaprastinant jų taikymą ir darant juos lengviau prieinamus piliečiams.
Todėl siūloma peržiūrint jau veikiančius teisės aktus vadovautis minimalių standartų kūrimu, sumažinti teisės aktų skaičių ir sujungti įvairius požiūrius į visumą, t.y. kodifikuoti esančius teisės aktus. Lietuvos poziciją atstovaujantis teisingumo ministras pritaria pateiktiems siūlymams suvienodinti teisės aktus, reguliuojančius civilinio proceso sritį.
