Jungtinėse Amerikos Valstijose penkerių metų amžiaus vokiečių aviganis apkaltintas rasizmu. Jam gresia mirtis... Kas tai? Kliedesys ar tikrovė?
Jau kuris laikas vyruką sekė priešnarkotinė brigada, tačiau jis vis pasprukdavo policininkams tiesiog iš panosės. Šių metų birželio 7-ąją policija gavo tikslias prekeivos narkotikais buvimo koordinates. Jau seniai jis nuodijo vieną nedidelį Pensilvanijos miestelį. Užduoties ėmėsi du policininkai ir penkiametis vokiečių aviganis. Europoje gimęs ir ten pat išdresuotas šuo buvo tikras asas ieškant narkotikų...
Policija šį kartą žinojo, kad prekeivos kišenės kimšte prikimštos kvaišalų ir nėra reikalo naudotis šuns Dolfo paslaugomis. Pareigūnai tikėjosi jį užpulti staiga ir netikėtai. Taip ir buvo, tačiau narkotikų perpardavinėtojas lengvai nepasidavė, išsitraukė peilį, o paskui smarkiai trenkė policininkui. Pastarasis atsimušė į automobilį. Nuo trenksmo į dureles atšoko skląstis ir šuo Dolfas atsidūrė lauke. Deja, užuot puolęs narkotikų prekeivą, jis kibo dantimis devynmečiui juodaodžiui į koją. Policininkas Šonas Bargeris jam įsakė vaiką paleisti, tačiau darbas jau buvo padarytas - berniuko blauzdoje liko dantų žymės, žliaugė kraujas. Vaikas rėkė iš skausmo. Kol kitas policininkas narkotikų perpardavinėtoją įgrūdo į automobilį, Bargeris šunį uždarė ir iškvietė medicininę pagalbą.
Mažasis Morganas Livingstonas per kelias minutes atsidūrė ligoninėje. Laimei, žaizdos buvo negilios - pakako jas atitinkamai sutvarkyti.
Po trijų dienų policininkas Šonas Bargeris atvyko į miesto municipalinę tarnybą pasiaiškinti. Ten jo laukė ir motina su sūnumi Morganu. Pamatęs policininką vaikas labai išsigando, nes manė netoliese esant ir šunį...
- Pažvelkite į mano sūnų! - sušunka ponia Lorena Livingston. - Žaizdos nepavojingos, tačiau jis patyrė tokią dvasinę traumą, kad dar negreit atsigaus... Jį užpuolęs šuo yra pavojingas rasistas. Jis puolė mano sūnų todėl, kad tas - juodukas. Savininkas nesugebėjo jo suvaldyti, todėl tokį šunį būtina numarinti.
Bargeris apstulbo išgirdęs, kad jo šuo - rasistas ir todėl turi mirti. Jis paaiškino, kad gaudant narkotikų prekeivą buvo sumaištis, daug žmonių ir riksmo. Atsitiktinai atsidūręs lauke Dolfas negalėjo žinoti, kuris geras, o kuris blogas. Jis puolė tą, kuris labiausiai šaukė ir nuo kurio sklido baimės kvapas...
Municipalinė patarėja Vanda Dikson pareiškė dėl šio šuns gavusi šešis nusiskundimus. Blogiausia, jos nuomone, kad skundėsi trys afrikiečiai. Jie tvirtino, jog šuo juos puolė tik todėl, kad jie - juodaodžiai... Jos teigimu, šuo skiria juoduosius nuo baltųjų ir nemėgsta juodaodžių žmonių. Taigi ji esanti už tai, kad garsusis narkotikų seklys šuo Dolfas būtų numarintas.
Policininkas Šonas Bargeris daug papasakojo apie šunį ir jo nuopelnus areštuojant narkotikų perpardavinėtojus, tačiau miesto tarybos narėms Vandai Dikson ir Lorenai Livingston jis liks šunimi-rasistu!
Kanzaso valstijos policijos šunų apmokymo mokyklos specialistas Tomas Brenemanas pareiškė, kad šunys savo taikiniu renkasi kvapą. Galima apmokyti šunį skirti narkotikų ar sprogstamųjų medžiagų kvapus, surasti žmogų pagal jo kvapą arba identifikuoti tiesiog baimės kvapą. Šis kvapas nėra specifinis ir nepriklauso nuo rasės. Būkite baltasis, juodaodis ar mulatas, bet jūsų baimės kvapas bus vienodas. Kai dėl odos spalvos, Tomas Brenemanas formalus: šunims viskas atrodo tik pilkos ir baltos spalvos.
Tafto universiteto veterinarinės gyvulių elgesio mokyklos ekspertas Nikas Dodmanas yra kitos nuomonės. Jis teigia, kad šunys ne tik sugeba atskirti rases, bet ir jaučia palankumą arba priešiškumą kieno nors atžvilgiu. Lygiai taip, kaip tai daro žmonės. Taip N. Dodmanas tvirtina, tačiau savo teiginio negali paremti jokiais moksliniais įrodymais...
Šuo Dolfas nušalintas nuo aktyvios tarnybos, tačiau policijos brigada jį tvirtai palaiko ir stoja prieš jo numarinimą.
Iki šiol galutinis sprendimas šiuo klausimu nepriimtas. Belieka palinkėti, kad šioje nervingoje byloje būtų laikomasi sveiko proto.
