Kai kurie teisėsaugos pareigūnai politikavo ir piktnaudžiavo vykdydami savo pareigas, konstatavo Seimo laikinoji tyrimo komisija. Tokią išvadą komisija, 4 nariams balsavus už ir 1 susilaikius, patvirtino antradienį, prieš pat plenarinį Seimo posėdį.
Tačiau šiame posėdyje, priešingai nei planuota, išvados ir pasiūlymai nebus pateikti, nes 20 puslapių tekstą dar reikia suredaguoti. Išvadų tekstą Seimo posėdžių sekretoriate tikimasi įregistruoti antradienį po pietų.
Kaip teigiama komisijos išvadoje, teisėsaugos pareigūnų dalyvavimo politinėje veikloje samprata ir apribojimai nėra tinkamai reglamentuoti. Todėl teisėsaugos institucijų vadovai ir atskiri pareigūnai, motyvuodami informacijos apie darbo rezultatus pateikimo visuomenei būtinybe, neleistinai dalyvauja politinėje veikloje.
"Netinkamai pasirinkta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo taktika, poėmių vykdymas pagrindinių parlamentinių partijų būstinėse prieš antrąjį Prezidento rinkimų turą, vieši pareiškimai, remiantis nebaigtų operatyvinių tyrimų medžiaga, dozuotas operatyvinės informacijos bei ikiteisminio tyrimo medžiagos išviešinimas visuomenės informavimo priemonėse, vieši politinių sprendimų vertinimai, informacijos teikimas ne pagal teisės aktuose nustatytą tvarką, neinformuojant tiesioginių vadovų pagal pavaldumą, yra politines pasekmes sukėlę veiksmai", - pažymima išvadoje.
Anot komisijos, Operatyvinės veiklos įstatyme įtvirtintas šios veiklos kontrolės koordinavimo ir priežiūros mechanizmas neužtikrina, kad operatyvininkai nepažeistų teisės aktų reikalavimų ir Konstitucijoje bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų visuotinai pripažintų žmogaus teisių.
"Tendencija, kad prokuratūros pareigūnai ir teismai tenkina praktiškai visus operatyvinės veiklos subjektų prašymus sankcionuoti operatyvinius veiksmus, rodo sankcijas duodančių pareigūnų ir teismų formalų požiūrį, reiklumo bei kontrolės stoką", - konstatavo komisija.
Be to, operatyvinė veikla prieš asmenis esą vykdoma nepagrįstai ilgą laiką, nepradedant ikiteisminio tyrimo pagal Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
"Operatyvinės veiklos subjektai skirtingai, dažnai - per siaurai traktuoja Konstitucijoje ir tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintas nuostatas dėl asmens privataus gyvenimo neliečiamumo", - pabrėžė tyrimą atlikę parlamentarai.
Pasak jų, operatyvinėmis priemonėmis surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą, pabaigus tyrimą, dažniausiai nėra sunaikinama ir apie tai neinformuojami sankcijas išdavę pareigūnai. "Tai rodo nepakankamą operatyvinės veiklos subjektų veiklos ir Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų įgyvendinimo kontrolę", - pažymėjo komisija.
Įstatymuose nepakankamai reglamentuotas operatyvinės informacijos panaudojimas pabaigus tyrimą ir ne baudžiamajame procese. Tai esą sudaro sąlygas pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, paskelbiant operatyvinę informaciją.
"Techninių įrenginių, jų detalių taikymas operatyvinei veiklai bei įvežimas į Lietuvos Respubliką nėra reglamentuotas ir nėra kontroliuojamas. Tokios aparatūros sertifikavimo ir apskaitos reikalavimai nėra nustatyti. Atitikties techniniams standartams patikros sistema neegzistuoja ir atskirai teisės aktais nėra reglamentuota. Todėl nėra atsakomybės už neteisėtą tokios aparatūros naudojimą taikymo praktikose", - pabrėžė komisija.
Tyrimą atlikę parlamentarai taip pat suformulavo keletą pasiūlymų Seimui, kaip pašalinti nurodytus trūkumus ir pagerinti susiklosčiusią situaciją.
Komisija Seimui siūlo užtikrinti operatyvinės veiklos subjektų nuolatinę parlamentinę kontrolę. Seimas taip pat raginamas parengti ir priimti teisės aktus, nustatančius draudimą ir apribojimus teisėsaugos pareigūnams bet kokia forma dalyvauti politinėje veikloje. Anot komisijos, Valstybės saugumo departamentas turėtų kontroliuoti tokią veiklą.
Be to, siūloma parengti įstatymų pataisų projektus, nustatančius operatyvinėmis priemonėmis surinktos informacijos sunaikinimo atvejus ir tvarką. Komisija taip pat ragina užtikrinti asmens teisę žinoti, kad prieš jį buvo atlikti operatyviniai veiksmai, sudarant teisę tokius veiksmus apskųsti, nepriklausomai nuo to, ar jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kartu komisija siūlo įteisinti draudimą operatyviniu būdu surinktą informaciją naudoti ne tiems tikslams, kuriems pasiekti ji buvo surinkta. Seimas taip pat raginamas sugriežtinti techninių priemonių, kurios gali būti panaudotos neteisėtam asmenų sekimui, įvežimo ir naudojimo kontrolę.
Anot komisijos pirmininko Raimondo Šukio, ši išvada pagrįsta faktine medžiaga, pareigūnų, politologų ir teisės ekspertų vertinimais.
Atsižvelgdamas į tai, kad komisija parengė galutinį išvadų tekstą, Seimas antradienį nusprendė nesvarstyti R. Šukio prašymo pratęsti komisijos darbą iki spalio 1 dienos. Išvadas parlamentarams tikimasi pateikti artimiausiame Seimo posėdyje.
Rugpjūčio 23-iąją priimtame nutarime buvo nurodyta, kad komisija darbą turėtų baigti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarimo įsigaliojimo.
Komisijos darbas užtruko, nes jos nariams teko įvertinti didžiulį medžiagos kiekį. Be to, dėl vis intensyviau vykstančios rinkimų kampanijos komisijos nariai gana vangiai rinkdavosi į posėdžius. Paskutiniajame posėdyje antradienį ryte dalyvavo tik penki nariai, nors Seimo frakcijos į komisiją buvo delegavusios aštuonis atstovus. Tiesa, tyrimui einant į pabaigą, socialliberalas Algimantas Valentinas Indriūnas nusprendė iš komisijos pasitraukti, nes esą buvo neatliekamos numatytos funkcijos.
ELTA
