Kauno apygardos teismas - vienas didžiausių Lietuvoje. Šiuo metu jame dirba 35 teisėjai, iš kurių 17 nagrinėja baudžiamąsias bylas. Su "Akistatos" skaitytojais sutiko savo mintimis pasidalinti šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, ilgametis teisėjas Algimantas Smolskas.
- Nuo apygardos teismų atkūrimo praėjo 10 metų. Gal atsigręžkime į praeitį ir pabandykime išsiaiškinti, kas per tą laiką pasikeitė?
- Esminis dalykas yra tas, jog sukurta civilizuota teismų sistema. Kaip ir daugelyje Europos valstybių, ji yra antikorupcinė. Anksčiau bylas nagrinėdavo tik du teismai - rajonų ir Aukščiausiasis, o dabar susikūrusios net 4 teismų pakops. Jeigu priimtas sprendimas žmogaus netenkina, bylą gali išnagrinėti daug profesionalių teisėjų. Nors dabar teisėjų atlyginimai ir sumažinti, tačiau šiandien už juos galima pragyventi išliekant švariomis rankomis. Aišku, jachtų ir pilių nenusipirksi, bet badauti ir šalti nereikės... O dėl 100, 200, tūkstančio ar dešimties tūkstančių ant kortos statyti savo karjerą gali tiktai kvailys...
- Tikriausiai labai svarbu ir tai, jog per šį laikotarpį pasikeitė įstatymai, sušvelnėjo bausmės?..
- Taip, iš esmės pasikeitė Baudžiamasis, Baudžiamasis procesinis ir Bausmių vykdymo kodeksai. Tačiau įstatymai nesušvelnėjo, tapo labiau suderinti su europinėmis normomis. Ir ne bausmės griežtumas yra esmė, o jos neišvengiamumas. Taip pat padaugėjo bausmės rūšių. Ar buvo teisinga, kuomet už automobilio vagystę buvo kategoriškai numatyta 6 metų laisvės atėmimo bausmė? Koks nors sukiužęs moskvičiukas ar zaporožietis, kainavęs keletą šimtų litų, buvo statomas į tą pačią eilę su mersedesais... Tai nebuvo teisinga. Tad įvyko bausmių diferenciacija, buvo suteiktas tam tikras lankstumas, teisėjui suteikta platesnė erdvė individualizuoti bausmę. Anksčiau nebuvo skirtumo, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, ar yra užkietėjęs nusikaltėlis - praktiškai tokie turėjo būti baudžiami panašiai. Tai nebuvo teisinga, o dabar tokie dalykai vertinami labai skirtingai. Labai individualizuotos bausmės nepilnamečiams. Taigi vienareikšmiškai tvirtinu, kad šitie įstatymai tobulesni nei buvo. Be to, pasikeitė ne tik įstatymai, bet ir žmonės, iš esmės pakeistas teismų įstatymas, sukurta tobula (aišku, tobulybei ribų nėra), civilizuota teismų savivaldos sistema - Teismų taryba, Garbės teismas... Taigi per šį dešimtmetį padaryta labai daug. Aišku, ne viskas, nes juk ir tobuliausią automobilį reikia nuolat tobulinti, keisti jo dalis ir t. t.
- Tačiau atrodo, kad ir naujuosiuose įstatymuose jau yra ką keisti...
- Taip, pribrendo nemažai pataisų, kai ką reikės keisti, nes kai kurie įstatymai jau tampa stabdžiu. Negaliu jų paminėti, nes vadovaujuosi teiginiu, jog ir kvailas įstatymas yra įstatymas. Mes neturime iniciatyvos teisės, bet galime siūlyti Aukščiausiajam Teismui, o jis kreipiasi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Teisėjai yra pateikę daugybę pasiūlymų, kuriuos esame aptarę ir esame daug pasiekę, kad tie įstatymai, kurie mums trukdė, "rišo rankas" (to, beje, reikia ne teisėjams, o visuomenei, kuri nori daugiau skaidrumo, daugiau teisybės), būtų maksimaliai tobuli. Mes matome daugiau užsienio praktikos, Europos Žmogaus Teisių Teismas daug kur "bakstelėjo pirštu" ir leido pakeisti nemažai įstatymų jo sprendimų pagrindu. Ir dabar ruošiama nemažai pataisų... Taigi tiek apygardos, tiek apylinkės teismų teisėjai iškelia problemą, surenka nuomones, jas apibendrina ir šiek tiek pakoregavę teikia svarstymui. Jeigu paaiškės, jog tai naudinga, greičiausiai bus siūloma juos priimti. Beje, negaliu nepaminėti, jog mums daug padėjo buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas.
- Jūs sakote, jog viską darote tam, kad teisėjų darbas būtų skaidresnis, kad visuomenei būtų aiškesni priimti sprendimai. Tačiau ar jums neatrodo, kad teisėjų atsisakymas komentuoti nuosprendžius ar nutartis nepasitarnauja šio tikslo siekimui?..
- To nėra kategoriškai uždrausta, bet kas tai yra komentaras? Esminės nuosprendžio nuostatos - kad jame būtų surašyta viskas, ko reikia, ir nieko nereikšmingo. Ten turi būti ir komentarai, ir atsakymai į galimus klausimus. Jeigu teisėjas pasakys daugiau nei parašė nuosprendyje, palaikys kurią nors pusę arba pasės abejones - jis tarsi nukirs tą nuosprendį, sukels to nuosprendžio, kuris skelbiamas valstybės vardu, nepasitikėjimą visuomenėje. Kils įtarimų, jog yra kažkas ne taip... Beje, paprastai ir žiniasklaidos atstovai klausdami jau turi atsakymą. Ir kai kurie žurnalistai, kaip jiems beatsakytum, parašys taip, kaip jiems kažkas užsakė ar liepė (drįstu tai tvirtinti), ims kritikuoti priimtą nuosprendį. Įstatymai leidžia ir įpareigoja teisėjo netrukdant susipažinti su bylos medžiaga. Tas klausiantysis turėtų klausti ne teisėjo komentaro, o pasiimti bylą ir gerai su ja susipažinęs daryti savo išvadas. Ir mums net būtų geriau, jeigu būtų keliamas klausimas - kodėl teisėjas nuosprendį parašė vienaip, jeigu byloje - viskas kitaip. Tai būtų tarsi papildoma kontrolė. Aš patvirtinu, jog teismų durys visuomenei visada atviros. Beje, visada teisėjams sakau - nesistenkime pakeisti žiniasklaidos, o bandykime prie jos prisitaikyti, neužtrenkime žurnalistams ir visuomenei durų, atsakykime į jiems rūpimus klausimus, nebėkime nuo jų... Aš nesakau, kad reikia su visais gulti į vieną lovą (žinoma, kalbu perkeltine prasme), bet nereikia ir bėgti į krūmus... Bėga tik tas, kuris jaučiasi kaltas ir yra bailus... Reikia ne komentuoti priimtą sprendimą, o paaiškinti, kodėl jį priėmė. Juk net ir blogas sprendimas yra geras, nes kitus priverčia taip nedaryti. Ir gerai, kad į tai atkreipiamas dėmesys - juk niekas nenori užlipti ant grėblio...
- Ar per šį laikotarpį buvo iškilę kokių nors problemų - moralinio, etinio ar kitokio pobūdžio - su apygardos teismo teisėjais?
- Ačiū Dievui, rimtų problemų nebuvo. Dabar beveik nebeliko teisėjų arogancijos, skundų dėl neprocesinių pažeidimų (grubaus elgesio su žmonėmis, kažkokių interesų palaikymo, nemokėjimo nuslėpti savo emocijų, kuomet teisėjas tampa tarsi žiūrovas)... Aš visada sakau kolegoms, jog nereikia verkti kartu su aukomis ir nesidžiaugti su laimėjusiaisiais - jog reikia sėdėti, klausyti ir visas išvadas išdėstyti nuosprendžiuose... Taigi pasitaiko tokių skundų, tačiau dalis jų būna nepagrįsti, nes ne visi asmenys būna patenkinti priimtais sprendimais. Idealus variantas turėtų būti tuomet, jeigu teismų sprendimais būtų patenkinti 50 procentų žmonių, nes jeigu 100 procentų patenkinta visuomenė - tai jau tragedija... Iš tiesų smagu, kad Kauno apygardos teisme nė vieno teisėjo neteko šalinti iš darbo.
- Į ką, jūsų nuomone, dar reikėtų atkreipti dėmesį ir kokia teismų grandis jums atrodo silpniausia?
- Kauno apygardos teismo bendrieji rodikliai yra antri respublikoje, tai yra šiek tiek aukštesni už jos vidurkį. Vis dėlto galiu pripažinti vieną opią problemą - bylų išnagrinėjimo terminus. Dabar visuomenę ir mus, vadovus, labiausiai erzina būtent tai, kad kartais bylų nagrinėjimo procesas gerokai užsitęsia. Bet yra objektyvios šios problemos priežastys - daugelį bylų turi nagrinėti kolegija, susidedanti iš trijų profesionalių teisėjų. Vadinasi - vieną darbą atliekame trise. Aš šios nuostatos nekritikuoju, bet jeigu įstatymų leidėjas, esant šiai keturpakopei teismų sistemai, daugiau bylų paliktų spręsti vienasmeniškai, o apeliacine tvarka bylos būtų peržiūrimos kolegialiai, mes išloštume laiko. Dabar ilgalaikėse bylose, kurių nagrinėjimas tęsiasi savaitėmis, tokiose, kur pareikšti kaltinimai prekyba narkotikais, išžaginimais, nužudymais (beje, tai labai brutalūs, drastiški nusikaltimai, kurie socialine prasme yra labai sudėtingi, o teisiškai - vieni iš paprasčiausių), visos ūkinės, finansinės bylos, kuriose turi dalyvauti daugybė liudytojų, nukentėjėlių, ir visus juos reikia išklausyti, tačiau labai dažnai tenka ilgai laukti, kol jie susirenka į teismo salę... Bylų nagrinėjimo terminams labai pakenkė ir tai, kad, pasikeitus įstatymui, praktiškai beveik visas praeityje išnagrinėtas bylas turėjome peržiūrėti, pritaikyti naujas teisines normas. Šiai problemai labai didelės įtakos turi ir amnestijos. Manau, kad amnestuojamųjų ratas turėtų būti labiau apibrėžtas - paskelbdamas amnestiją, Seimas turėtų nurodyti, kokioms nuteistųjų kategorijoms šis įstatymas turėtų būti taikomas ir numatyta šio veiksmo atlikimo tvarka. Be to, tam tikras kliuvinys - ekspertizės, kurios yra atliekamos mėnesių mėnesiais ir labai trikdo darbą. Kalbėdamas apie šią problemą negaliu nepaminėti medicininių pažymų. Iš vienos pusės - žmogus turi teisę sirgti ir tuo metu nebūti tampomas po teismus, bet ne visada taip yra iš tikrųjų. Atvirai metu šešėlį kai kuriems medikams, kurie lengva ranka išduoda pažymas, neišsiaiškinę, kokiam tikslui jų reikia, o dažnai tokių "ligonių" tikslas būna vienas - kuo labiau užvilkinti bylą... Todėl medicininių dokumentų išdavimo tvarka turi būti peržiūrėta, nes tuo dažnai piktnaudžiaujama. Kiekvienam suinteresuotam asmeniui ta byla yra vienintelė, o mes turime jų tūkstančius... Teisėjai, nustačius bylos vilkinimo atvejų, turi nemalonumų.
Kalbėjosi Ramutė PEČELIŪNIENĖ
