Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Kairys, kuriam grėsė drausminė byla ir atleidimas iš darbo, mantiją į spintą pakabino savo noru. Prezidentui Valdui Adamkui atlesti iš darbo V. Kairį patarė Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus vadovaujama Teismų taryba. "Lietuvos žinių" žurnalistas Dainius Sinkevičius pabandė sužinoti, kodėl taryba paskubėjo leisti V. Kairiui darbą teisme palikti savo noru, tačiau jam buvo atsakyta labai formaliai. "Tokį sprendimą balsuodama priėmė Teismų taryba", - žurnalistui sakė prezidento patarėjas teisės klausimais Haroldas Šinkūnas. O teismų koridoriuose piktinamasi, jog Kairiui buvo leista išeiti dėl "šventos ramybės", nes dėl to dar labiau sumažės ir taip žemas pasitikėjimo teismais reitingas.
Kaip LŽ rašė, dar lapkritį Kairiui skirtas papeikimas dėl trijų bylų vilkinimo. Vienoje jų teisėjas buvo skyręs ekspertizę, tačiau bylos net ketverius metus neišsiuntė iš teismo. Kitoje byloje jis beveik metus neatliko jokių veiksmų, nes manė, kad įtariamosios ieško policija, nors iš tikrųjų pareigūnai jokio prašymo iš teismo net nebuvo gavę. Trečia byla išskirtinė - vienas vyras pusantrų metų praleido kalėjime, nors nebuvo sutvarkyti dokumentai apie nuosprendžio įsiteisėjimą ir vykdymą.
Sužinojęs, kad bus svarstomas Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, Kairys parašė pareiškimą atleisti iš darbo, tačiau po kiek laiko jį atsiėmė. Netrukus paaiškėjo, kad jo pavardė jau atsidūrė karjeros siekiančių teisėjų sąrašuose.
Praėjus vos keliems mėnesiams po Kairiui skirtos nuobaudos, Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis vėl pasiūlė bausti Kairį, nes jis vienoje baudžiamojoje ir dviejose civilinėse bylose ilgiau kaip ketverius metus neatliko jokių procesinių veiksmų. Vieną bylą dėl neišmokėto darbo užmokesčio teisėjas buvo sustabdęs, kol bus išnagrinėtas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo. Tiesa, po puspenktų metų paaiškėjo, kad toks ieškinys teismui net nebuvo paduotas. Tada Kairys atnaujino bylos nagrinėjimą, bet netrukus paaiškėjo, kad ieškovas ir atsakovas yra seniai mirę... Šis pažeidimas labiausiai šokiravo patikrinimą atlikusius Kairio kolegas.
Netrukus prieš Teisėjų etikos ir drausmės komisiją stos dar vienas tame pačiame Šiaulių teisme dirbantis teisėjas Žilvinas Astrauskas (42 m.). Jis irgi įtariamas bylų vilkinimu.
Dažniausiai baudžiamąsias bylas nagrinėjantis Ž. Astrauskas Šiaulių miesto apylinkės teisme pradėjo dirbti 1988-ųjų lapkritį. Prieš tai jis septynerius metus vadovavo Akmenės rajono apylinkės prokuratūrai.
Šiaulių teismo pirmininko Petro Simėno sudaryta komisija Ž. Astrausko darbo patikrinimą atliko po vieno nuteistojo skundo. Jame vyras tvirtino, kad teisėjas nuosprendį paskelbė praėjusių metų spalio 25-ąją, tačiau dar gruodžio 8-ąją nebuvo jo gavęs. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, teisėjas motyvuotą nuosprendį privalo surašyti per 7 dienas. Tik sutikus teismo pirmininkui, teisėjas nuosprendį gali rašyti 14 dienų. Įtariama, kad Ž. Astrauskas nuosprendžių laiku nesurašė net šešiose baudžiamosiose bylose.
"Respublika" informuoja, kad artimiausiu metu komisija svarstys ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo Ričardo Vilhelmo Gabriravičiaus veiksmus. Teisėjas įtariamas atgaline data surašęs penkias nutartis.
