Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Damanskienė pasirašė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo Gruzijos piliečiui Malkhazui Khmaladzei grąžino kontrabanda į Baltarusiją vežtus 84 tūkst. dolerių. Kontrabandininkui teisėja skyrė 5 tūkst. litų baudą.
Vasario 22 d. M. Khmaladzė buvo sulaikytas Kenos užkardos Šumsko poste. Apie tai, kad šis gruzinas veš pinigus, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai žinojo iš anksto ir pasistengė, kad pinigai liktų Lietuvoje. Įkliuvęs kontrabandininkas už 30 tūkst. litų piniginį užstatą buvo paleistas į laisvę, o bylą pareigūnai netrukus perdavė Vilniaus apygardos teismui.
Lietuvos įstatymai reikalauja, kad per valstybės sieną vykstantis žmogus deklaruotų vežamus grynus pinigus, jei jų vertė viršija 10 tūkst. litų. Sumos dydis nėra ribojamas, ir jokių mokesčių nuo vežamų pinigų sumos mokėti nereikia. Jei pinigai nedeklaruojami, jie vertinami kaip kontrabanda.
Latviai smarkiai supyko
Teisme prasidėjo stebuklai, kokių iki šiol Lietuvoje nebuvo. Paprastai konfiskuoti kontrabandiniai pinigai papildo valstybės iždą. Teisėjai vadovaujasi 2003 metų Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimu, kuriame kategoriškai nurodyta kontrabanda vežamus pinigus konfiskuoti. Net šalies prezidentas Valdas Adamkus, pasirašydamas malonės prašymą Latvijos dviratininkui Jurijui Silovui, neišdrįso pažeisti įstatymo, ir sąžiningai žmogaus uždirbti pinigai liko mūsų valstybėje. Tranzitu per Lietuvą į tėvynę iš Europos grįžtantis J. Silovas buvo sulaikytas Marijampolės muitinės Kalvarijos poste. Su savimi jis vežėsi grynųjų pinigų įvairių šalių valiuta už daugiau nei 265 tūkst. litų, kurių nedeklaravo. Iškėlus baudžiamąją bylą, J. Silovas neteko ne tik uždirbtų pinigų, bet ir abiejų automobilių, kuriuose vežė pinigus. Dar daugiau: Kauno apygardos teismas už kontrabandos vežimą skyrė jam 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis, kuris vežėsi Prancūzijos dviračių sporto klube "Cofidis" savo prakaitu uždirbtus pinigus, buvo suimtas teismo salėje ir kelis mėnesius praleido Pravieniškių kolonijoje. Šis nuosprendis sukėlė įtampą tarp Lietuvos ir Latvijos. Latviai netgi ragino boikotuoti lietuviškas prekes. Prezidentas malonę suteikė, bet pinigų grąžinti neišdrįso.
Įsakymas neskundžiamas
O J. Damanskienė išdrįso pasielgti savaip ir baudžiamuoju įsakymu grąžino pinigus nusikaltėliui. Baudžiamasis įsakymas įsigalioja po 14 dienų. Jei prokurorai būtų vėl neareštavę šių pinigų, jie jau šlamėtų M. Khmaladzės piniginėje. Vilniaus apygardos prokuratūra nutarė pradėti naują tyrimą dėl galimo pinigų plovimo. O su kontrabanda jau užbaigta, nes baudžiamąjį įsakymą gali apskųsti tik pats kaltinamasis.
Baudžiamojo proceso kodekse baudžiamasis įsakymas atsirado, siekiant, kad teisingumas būtų įgyvendinamas kuo mažiausiomis procesinėmis sąnaudomis. Taikant šį įsakymą taupomas žmonių laikas, nes bausmė kaltinamajam paskiriama be teisminio nagrinėjimo. Prokuroras surašo motyvus ir paprašo teismo užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu. Jeigu teisėjas nustato, kad prokuroro pareiškimas yra pagrįstas, surašo įsakymą, kuriuo kaltinamajam skiriama bausmė. Tokį įsakymą gali apskųsti tik kaltinamasis. Tada byla nagrinėjama teisme.
Teisėjai - ne šventieji
Įstatymų leidėjai nepagalvojo, kad teisėjas, rašydamas įstatymą, gali suklysti arba, ko gi nebūna, gali būti ir papirktas, ir nenumatė jokios apskundimo galimybės. Matyt, buvo galvojama, kad teisėsaugininkai dirbs ranka rankon. Bet tai jau ne pirmas atvejis, kai teisėjai šuniui ant uodegos nubraukia kitų tarnybų darbą. Plačiai per šalį nuskambėjo Mažeikių apylinkės teisėjos Vilhelmos Zubovos baudžiamasis įsakymas, kuriuo ji irgi kontrabandininkams skyrė baudas ir nusprendė grąžinti pasieniečių sulaikytą vilkiką. Tada pasieniečiai vilkiko puspriekabėje aptiko beveik 19 tonų spirito, o vežėjai atsipirko simbolinėmis bausmėmis. Kontrabandininkams skirtos baudos neatpirko nei spirito sunaikinimo, nei sulaikytų automobilių saugojimo sąnaudų. O pasieniečiams beliko tik skėstelti rankomis - dirbta veltui.
Papildė biudžetą
Istorijos su konfiskuotais pinigais, matyt, neturi pabaigos. Štai antradienį Aukščiausiasis Teismas net daugiau nei 744 tūkstančiais litų papildė valstybės biudžetą. Šis teismo nuosprendis galutinis.
Valiuta, daugiausia kupiūromis po 20 svarų, buvo paslėpta 2002-ųjų liepą į Lietuvą iš Lenkijos vykusio automobilio "Volkswagen Sharan" salone įrengtoje slėptuvėje. Automobilio vairuotojas pasirinko žaliąjį kanalą, skirtą tiems, kurie negabena daiktų daugiau nei leidžiama įvežti arba išvežti. Poste dirbę muitininkai automobiliui leido išvažiuoti. Detalaus tikrinimo metu pareigūnai keletą valandų naršė automobilį. Nuėmę priekinę sėdynę, salone kriminalistai aptiko slėptuvę, o joje - svarus sterlingų.
Tada tai buvo laikomas didžiausias nedeklaruotos valiutos kiekis, sulaikytas Lietuvoje. Dėl pinigų kontrabandos įtarimai buvo pareikšti Gintarui Simanynui ir Valdui Sutranavičiui. G. Simanynas buvo kaltinamas pinigų kontrabandos organizavimu tai yra tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su V. Sutranavičiumi 2002 m. liepos 1-3 dienomis parengė 139 tūkst. 120 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų kontrabandos per Lietuvos sieną, išvengiant muitinės kontrolės, įvežimą bei vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės nario - nusikaltimo vykdytojo V. Sutranavičiaus veiklą, rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką.
Nuosprendį šioje byloje paskelbęs Vilniaus apygardos teismas pripažino vyriškius kaltais, konfikskavo kontrabanda gabentus pinigus. Nuteistųjų veiksmai buvo įvertinti kaip nepavojingi pasikeitus aplinkybėms. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, šalis buvo atleista nuo muitų sistemos. Tačiau bylą peržiūrėjęs Apeliacinis teismas nusprendė grąžinti nuteistiesiems konfiskuotus pinigus ir automobilį.
Dabar bylą pagal Generalinės prokuratūros skundą ir kito bylos nuteistojo - Viliaus Karaliaus skundą išnagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas priėmė naują nuosprendį - pinigus ir transporto priemonę konfiskavo, o G. Simanyną ir G. Sutranavičių išteisino, kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
