Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Praėjusią savaitę Teismų tarybos posėdyje buvo svarstomas itin aktualus klausimas - dėl saugumo teismuose užtikrinimo. Kaip žiniasklaidą informavo Teisingumo ministerijos atstovas spaudai D. Radzevičius, tokios iniciatyvos teisingumo ministras Gintautas Bužinskas ėmėsi sužinojęs apie chuliganišką išpuolį Utenos rajono apylinkės teismo patalpose, po kurio dviem teismo darbuotojams (teisėjui ir posėdžių sekretorei) prireikė skubios medikų pagalbos.
Anykščių rajono apylinkės teismas jau sankcionavo uteniškio Vygando Tamošiūno (38 m.) suėmimą. Mėnesį už grotų (o gal ir ilgiau, jei suėmimo terminas bus pratęstas) šis vyriškis praleis dėl to, kad užpuolė ir sužalojo minėto teismo posėdžių sekretorę Daivą Savickienę bei teisėją Eduardą Meidų. Įtarus sunkias galvos traumas (kumščiu buvo stipriai smogta į veidą) abu teismo darbuotojai iš rajono ligoninės buvo išgabenti į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę, o iš čia - į Žalgirio kliniką, besispecializuojančią veido-žandikaulių chirurginio gydymo srityje. "Akistatos" turima informacija, nors abiem nukentėjusiesiems pavojus gyvybei negresia, jų laukia sudėtingos veido operacijos. Aišku viena - į darbą jie sugrįš dar negreitai.
Supyko dėl priimto sprendimo?
Incidentą, kilusį Utenos teismo rūmuose, tiria Utenos rajono PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas Gytis Širgėdas. Iškelta baudžiamoji byla dėl trukdymo teisėjo veiklai pavartojant prieš jį smurtą.
Pirminiais duomenimis, kelios dienos iki šio įvykio teisėjas Eduardas Meidus patenkino ieškovės uteniškės Danutės Tamošiūnienės prašymą ištuokti su vyru Vygantu Tamošiūnu. Kadangi kviečiamas į civilinės bylos nagrinėjimą atsakovas neatvyko, teisėjas priėmė sprendimą jam nedalyvaujant. Būtent tai, kaip įtariama, ir supykdė bedarbį uteniškį.
Priešpietę skubiu žingsniu įžengęs į teismo pastatą, V. Tamošiūnas pasuko tiesiai į teismo posėdžių sekretorės Daivos Savickienės darbo kabinetą. Pasiteiravęs, kur ieškoti teisėjo, ir net nelaukdamas atsakymo staiga tvojo Daivai kumščiu į galvą. Moteris nugriuvo ant grindų ir ėmė šauktis pagalbos. Kai iš gretimo kabineto išbėgo teisėjas Eduardas Meidus, užpuolikas nėrė pro duris lauk. Teisėjas jį - vytis. Pasislėpęs už lauko durų niekdarys lukterėjo, kol besivejantysis išbėgs iš pastato, ir, tiesiog iš pasalų kumščiu vožęs teisėjui į veidą, pradingo daugiabučių kiemuose.
Smurtautojas greičiausiai nemanė būsiąs taip greitai demaskuotas. Pasirodo, teismo pastato vidų ir aplinką filmuoja vaizdo kameros, kurios viską užfiksavo. V. Tamošiūnas buvo sulaikytas savo bute Utenoje, sulaikomas nesipriešino.
Artimieji - irgi šokiruoti
Įvykį tiriantys pareigūnai kol kas nelinkę plačiau komentuoti suimtojo apklausos duomenų, kitų aplinkybių. Kilus įtarimų dėl V. Tamošiūno psichikos sveikatos, artimiausiu metu jam bus paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė.
Savo nuomonę dėl sūnaus įvykdyto brutalaus išpuolio "Akistatai" sutiko išsakyti Vygando motina, šio rajono Daigailių seniūnijoje gyvenanti Eleonora Tamošiūnienė. Jai buvo suteikta galimybė pasimatyti su areštinėje uždarytu sūnumi. Jis, anot motinos, atrodė lyg nesavas: sutrikęs, susijaudinęs, tarsi nelabai suvokiantis, kas apskritai atsitiko, kuo esąs įtariamas.
Motina sūnaus esą iškart pasiteiravusi, kodėl šis padaręs beprotišką nusikaltimą - užpuolęs niekuo dėtus žmones, sunkiai juos sužalojęs. Argi esą teismo posėdžių sekretorė ar teisėjas kalti, kad Vyganto žmona kreipusis į teismą dėl ištuokos... Sūnus, motinos teigimu, tik klausėsi, ką ji kalba, ir tylėjo... Vienu metu jis esą lyg teisindamasis nusistebėjo, kodėl "kažkoks vyras" jį vijosi, bandė sučiupti - Vygantas atseit tik nenorėdamas būti sulaikytas tam vyrui trenkė jau lauke, už durų... Girdi, nepažįstamasis nebūtų vijęsis - nebūtų ir nukentėjęs.
E. Tamošiūnienės nuomone, sūnus taip elgdamasis nesuprato savo veiksmų, neįstengė jų suvaldyti. Kodėl taip manoma? Ogi, anot ponios Eleonoros, Vygantas visuomet pasižymėjo išskirtiniu švelnumu, buvo be galo gero būdo, nuoširdus, gailestingas, ir še tau, ką nukrėtė... Moteris sakė puikiai įsivaizduojanti, kokį skausmą savo veiksmais Vygantas suteikė ne tik nukentėjusiesiems, bet ir jų šeimos nariams, artimiesiems. Ji labai norėtų ligonius Vilniuje aplankyti, tačiau nedrįsta pasirodyti jų akyse.
Anot E. Tamošiūnienės, jaunesnysis sūnus Vygantas ilgus metus su žmona sutarė gana gerai. Tačiau kai šeimą ėmė varginti pinigų stygius, prasidėjo konfliktai. Ar sūnus, kaip sklando gandai, pakeldavo prieš žmoną ranką? Motina sakė tuo nenorinti tikėti, drauge ir negalinti garantuoti, kad to nebuvę. Tačiau kad ir kokios problemos slėgė jauną šeimą, Vygantas esą nė minties neturėjo apie skyrybas. Šį žingsnį pirmoji žengė jo žmona Danutė. Pastaruoju metu pora jau kurį laiką gyveno atskirai.
- Apie sūnaus ištuoką iš marčios sužinojau, kai buvo jau po visko, - atvirai pasakojo E. Tamošiūnienė. - Jei ji man prieš tai būtų pasipasakojusi, kas šeimoje vyksta, gal būtų pavykę padėti visus nesutarimus išspręsti, juodu sutaikyti...
E. Tamošiūnienė minėjo, jog sūnus turi vairuotojo ir šlifuotojo profesijas, tačiau pastaruoju metu niekur nedirbo. Išgerdavo esą irgi nedažnai, tik su draugais, kur nors jaukioje aplinkoje, kavinėje. Labai mylėjo abi mažametes dukrytes, žmoną.
Vyganto motina apgailestavo, jog Utenoje taip ir nesurado advokato, sutinkančio suimtą sūnų ginti. ("Nukentėjusieji - teismo darbuotojai, tai turbūt baiminamasi užsitraukti teismo nemalonę", - svarstė ponia Eleonora.)
- Ne, aš jokiu būdu tokio poelgio neteisinu, sūnaus neginu, - toliau svarstė E. Tamošiūnienė. - Tik bijau, kad jis dabar nenukentėtų už būtas ir nebūtas nuodėmes. Viešpatie, juk smurtavo prieš teisėją... Už tai jį, anksčiau niekada nieko bloga nepadariusį, greičiausiai nuteis iki gyvos galvos...
Iš kitų šaltinių "Akistata" sužinojo, jog V. Tamošiūnas buvo anaiptol ne auksinio charakterio. Be to, gana uždaras, nelinkęs bendrauti net su kai kuriais artimaisiais. Gal iš tiesų jam reikėjo skubios psichologo pagalbos?..
Teismuose - jokios apsaugos
Utenos rajono apylinkės teismo pirmininkė N. Sušinskienė "Akistatos" žurnalistei patvirtino, jog, nepaisant to, kad vos prieš savaitę teisme įvyko pavojingas incidentas, per kurį nukentėjo net du žmonės, kol kas niekas nepasikeitė, policijos pareigūnai nesiėmė jokių apsaugos priemonių (pagal Teismų įstatymą, tvarką ir rimtį teisme užtikrina policija). Trūksta finansavimo. Be abejo, anot teismo pirmininkės, tokie klausimai akimirksniu neišsprendžiami, tačiau apie tai, kad teisėjams ir teismų darbuotojams kuo toliau, tuo pavojingiau tampa dirbti, Teismų tarybą esą buvusi informuota ne kartą ir ne du.
- Mes jautėme, kad atsitiks kas nors panašaus, - patikino N. Sušinskienė. - Nes išpuolių vis daugėjo, o chuliganai įžūlėjo...
Anot teismo pirmininkės, pernai viena teisėja vos spėjo pabėgti nuo įsiutusio, administracine tvarka ką tik nubausto piliečio; kitąkart chuliganas taip spyrė į kabineto duris, jog jos išlakstė šipuliais... O kiek į teismo posėdį ateina išgėrusių! Vos ant kojų bepastovinčių! Kartu - ir labai įžūlių, įpykusių, kerštu alsuojančių! Tokiems, kaip sakoma, jūra iki kelių, jie bala žino ką gali nukrėsti... Jie kelia pavojų visiems iš eilės - ir bylą nagrinėjantiems teisėjams ar posėdžių sekretorėms, ir proceso dalyviams - nukentėjusiesiems, liudytojams. Juos terorizuoja, gąsdina, grasina atkeršyti. Va jei šalia būtų policijos pareigūnų, teisiamieji ir juos palaikantieji, teismo pirmininkės įsitikinimu, tikrai nebūtų tokie drąsūs, įžūlūs. Tačiau kol kas, kaip žinia, konvojus dalyvauja tik maždaug trečdalyje nagrinėjamų baudžiamųjų bylų (mat daugeliu atvejų įtariamieji teismo laukia laisvėje), tai ką jau kalbėti apie civilines ar administracines bylas (kuriose konvojaus niekada nebūna).
Apgailestaudama, kad į teismo darbuotojų apsaugą atkreiptas dėmesys tik po įžūlaus išpuolio, Utenos rajono apylinkės teismo pirmininkė sakė turinti vilties, jog saugumo užtikrinimo teismuose klausimas bus išspręstas skubos tvarka.
Tarp teisėjų - ir daugiau nukentėjusiųjų
Pernai net keli panašūs išpuoliai buvo užregistruoti Kauno miesto apylinkės teisme. Po pietų į savo kabinetą antrajame aukšte grįžusi teisėja Liuba K. užklupo čia besidarbuojančius du nepažįstamuosius, patekusius vidun sugadinus durų užraktą. Pareigūnė ėmė šauktis pagalbos, įsibrovėlius bandė neišleisti iš kabineto. Tada šie teisėjai į akis papurškė iš balionėlio dujų, o patys, iššokę pro langą, nubėgo pastato stogais... Nukentėjusiai teisėjai prireikė medikų pagalbos (klinikose jai buvo diagnozuoti stiprūs akių ir veido nudegimai). Jos skriaudikai, deja, nenustatyti iki šiol.
Nuo vagių nukentėjo ir šio teismo teisėjai Rimantas G. bei Aurelija N. (įtariamieji irgi kol kas nenustatyti). Vagims, be abejo, darbą palengvina tai, jog iki šiol šio teismo patalpose gali vaikščioti kas tik panorėjęs: nėra teisėjų kabinetus atskiriančių kodinių užraktų, nėra ir jokios apsaugos...
Pasak apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Geručio Varanavičiaus, apsaugos niekada nebūna per daug, o štai apylinkės teisme jos apskritai nėra! Pernykščiai išpuoliai Kauno teisme esą parodė, kad apsauga būtinai reikalinga, kad chuliganai elgiasi vis įžūliau, tačiau anuomet teismų apsaugos klausimas taip ir liko nenagrinėtas. Antai Kauno apygardos teisme į teisėjų kabinetą lengvai nepapulsi - aukšto, kuriame įsikūrę teisėjai, koridorius yra rakinamas kodine spyna. Apylinkės teisme apie tai kol kas tik svajojama, nes tokia įranga gana brangiai kainuoja. Kyla klausimas - kuo "apylinkiniai" teisėjai prastesni už "apygardinius"?
- Užsienio šalyse teisėjai gyvena atskiruose kvartaluose, kurie yra nuolat saugomi policijos; teisėjų turtą ir gyvybę draudžia valstybė, - vardijo G. Varanavičius. - O pas mus neskiriama lėšų net teisėją apsaugoti darbo vietoje!
G. Varanauskas prisiminė kažkieno pasakytus žodžius, esą teisėjams jokios apsaugos nereikia, nes dar nė vienas nebuvo nužudytas, taigi ir santykiai su banditais, vadinasi, yra kuo puikiausi. Tai esą skamba kaip pasityčiojimas. Kita vertus, kol padėtis nepasikeis, gali esą pasitaikyti ir tokių atvejų, kai teisėjas, išgirdęs netiesioginius teisiamojo grasinimus padegti automobilį, namą ar kitą turtą, gali iš tiesų išsigąsti, kaip sakoma, dėl šventos ramybės paskelbti švelnesnį nuosprendį... Va jei valstybė apdraustų teisėjo turtą ir gyvybę, esą būtų kita kalba.
Už įstatymų nesilaikymą - baudžiamoji atsakomybė
Kaip minėta, Teismų įstatymas numato, jog tvarką ir rimtį teismuose turi palaikyti policija. Teismų apsaugai užtikrinti skiriamų policijos pareigūnų skaičių nustato generalinis komisaras, atsižvelgęs į Teismų tarybos siūlymus. Teismų apsaugą užtikrinanti policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto tam tikslui skirtų lėšų. Mūsų turima informacija, artimiausiu metu Teismų taryba kartu su generaliniu komisaru planuoja padidinti teismų apsaugą užtikrinančių pareigūnų skaičių.
Įstatymai draudžia daryti poveikį teisėjui. Bet koks vienos ar kitos suinteresuotos pusės bandymas norima linkme nukreipti bylos eigą ar baigtį yra traktuojamas kaip kišimasis į teisėjo ir teismo veiklą, trukdymas teismui vykdyti teisingumą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę (baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų).
