"Akistatoje" perskaičiau straipsnį "Seksas - pati paklausiausia prekė". Rašoma, kad JAV kasmet nufilmuojama po 3 tūkst. pornografinių filmų. Įdomu, ar lietuvis turi galimybę legaliai pamatyti tokius filmus? Šiuo metu Kaune esančiose sekso reikmenų parduotuvėse tokių filmų nėra. Anksčiau pornografija buvo draudžiama, o kaip dabar, kai Lietuva - Europos Sąjungos narė? Kodėl suaugusiam žmogui neleidžiama žiūrėti tai, kas jam patinka? Taip pat norėčiau sužinoti, jei aš iš kur nors atsivežčiau DVD su pornofilmu asmeniniam naudojimui, ar mane nubaustų.
Steponas D. (Ukmergės raj.)
Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusioje knygoje "Principo reikalas" Ronaldas Dworkinas viename skyriuje rašo apie žmogaus teisę į pornografiją. Žodis "pornografija" yra graikų kilmės: pornos - ištvirkėlis, prostitutė ir grapho - rašau. Tiesiogiai reikėtų suprasti - ištvirkėlių literatūra. Pornografijos turinys ir ribos kinta priklausomai nuo to, kas konkrečioje visuomenėje ar socialinėje grupėje laikoma padoriu ir nepadoriu. Dworkinas rašo, kad šiandien gal dar sunku įsivaizduoti tokį pasaulį, kuriame seksas ne tik būtų viešas ir viešai stebimas, bet ir įtraukiantis praeivius. Šiandien tai nepriimtina, bet niekas nežino, kaip bus ateityje. Juk žmonės kadaise daug ko nedarė viešai: nevalgė, nesibučiavo, nesiglamonėjo, nesidegino nuogi. Šiandien tai įprasta. Ilgą laiką teisę spręsti, kas peržengia padorumo ribas, turėjo bažnyčia. Kadangi krikščioniškoje kultūroje seksualinis gyvenimas buvo nepadori ir draudžiama tema, tai buvo uždraustas ir Petronijaus "Satyrikonas", ir Bokačio "Dekameronas", ir daugybė kitų kūrinių. F. Gojos "Apnuogintoji Macha" kabojo pas kolekcininką. Erotiškas Pompėjos freskas, kuriose matyti milžiniški peniai, viešai leista demonstruoti tik 2000 metais. Kai Michelandželo skulptūros "Dovydas" kopiją pastatė vienose kapinėse, miesto valdžia pakeitė mokyklinio autobuso maršrutą, kad vaikų neišgąsdintų nuogas pimpaliukas. O štai dabar Čekijoje, pačiame Prahos centre, pastatyta bronzinė merginos, teikiančios intymias paslaugas klientui, skulptūra. Miestiečiai ją vadina "paminklu kekšei". Skulptūra iš karto tapo miesto įžymybe. Pornografiškumu dar visai neseniai buvo apkaltinti ir lietuviški kūriniai: A. Škėmos "Balta drobulė", J. Ivanauskaitės "Ragana ir lietus", R. Gavelio "Vilniaus pokeris". Šiuo metu padorumo ribas nubrėžia įstatymai, tačiau jurisdikcijos didžiausia problema nustatyti, kur yra padorumo ir nepadorumo riba, kai kalbama apie erotiką ir pornografiją. JAV aukščiausiasis teismas pripažinęs, kad kiekvienoje bendruomenėje priimtos savos padorumo normos paskelbė, kad teisė pripažinti veikalą pornografiniu suteikiama konkrečios bendruomenės teismui.
Lietuvos įstatymuose taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė už pornografinio turinio produkcijos gaminimą, platinimą ir viešą demonstravimą. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Ar kūrinys yra pornografinis, nustato ne teismas, bet jo skirti ekspertai. Tad ponas Steponas gali nusipirkti pornografines vaizdajuostes ir jas žiūrėti kiek tik širdis geidžia. Tačiau piktnaudžiauti nereikėtų, nes gali atsitikti kaip Markui S. iš Hamburgo. Bežiūrėdamas pornofilmus jis ėmė lyginti savo genitalijas su filmuose vaidinančiųjų aktorių ir pateko į gilią depresiją, nes jo lytinis organas gerokai mažesnis. Markus kinostudiją "Magma" padavė į teismą. "Jeigu pornofilmas nedidina seksualinio aktyvumo, bet atvirkščiai, priveda prie impotencijos, tai yra nekokybiškas produktas ir jo gamintojai turi atsakyti už vartotojų taisyklių pažeidimus," - savo pareiškime rašo Markus ir prašo priteisti 500 tūkst. eurų. Teismas, matyt, pirmą kartą susidūrė su tokia problema, tad paskyrė visą eilę ekspertizių ir bylos nagrinėjimą atidėjo.
Iki šiol pornografijos priešininkai paprastai sakydavo, kad ji didina seksualinį aktyvumą, skatina ištvirkimą, neištikimybę ir net seksualinius nusikaltimus. Dabar jie gavo ir dar vieną argumentą - priveda prie impotencijos.
