Kad rytoj mūsų laukia neeilinė Gegužės 1-oji, galima spręsti iš jau daugiau kaip mėnesį trunkančio pasiruošimo ir kone kas pusvalandį per visų televizijų kanalus transliuojamų reklamų apie būsimus renginius. Net sovietmečiu rengiantis šiai datai būdavo apsiribojama vos vieną savaitę tesitęsusiais plikablauzdžių pionierių pavaikymais asfaltuotose mokyklų kiemuose ir SSKP šūkių paskelbimu visuose dienraščiuose. Na, dar gamyklų ir organizacijų vyriausiosios buhalterės pasirūpindavo iš valstybinio banko atsigabenti šiek tiek grynųjų pinigų smulkiomis kupiūromis, kad būtų kuo paskatinti uolius vėliavų ir transparantų nešėjus, o profsąjungų lyderiai liepdavo aktyvistams prikarpyti raudonų į atlapus segamų kaspinėlių ir ant urmu prikirstų medžių šakų pritvirtinti iš tampomo popieriaus prisuktų obelų žiedų. Tai, ko gero, būdavo ir visas pasiruošimas Darbo žmonių solidarumo dienos demonstracijai, jei neskaičiuosime poros dešimčių fanera apkaltų elektrokarų ir sunkvežimių GAZ-51, kuriais buvo vežami "gyvieji vaizdeliai", šlovinantys sovietinę "tikrovę" ir smerkiantys "karo kurstytojus" kapitalistus.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, dešiniųjų ultrapatriotų pastangomis Gegužės 1-oji vėl tapo beveik eiline darbo diena ir jos minėjimai buvo rengiami kone pogrindyje, romantiškai atsigaivinant alumi gamtoje surengtose gegužinėse. Vis dėlto tuometinei Darbo demokratinei partijai, vėliau susijungusiai su socialdemokratais, sugrįžus į valdžią, Gegužės 1-osios kaip ne darbo dienos statusas buvo atstatytas, nors ankstesnių šventimo mastų taip ir nebuvo pasiekta. Gegužinės persikėlė į Sporto rūmus, o ant delikatesais nukrautų stalų atsirado ne tik alaus, bet ir stipresnių gėrimų. Tačiau tikėtina, kad oficialaus Tarptautinės darbo žmonių solidarumo dienos paminėjimo šiemet jau nebebus arba teks pasitenkinti itin kukliais renginiais, nes viską žada užgožti Lietuvos ir dar devynių valstybių įstojimo į Europos Sąjungą renginiai.
Galbūt tik atsitiktinumas, o gal ir kryptinga įtakingų dešiniųjų politikų veikla lėmė, kad į Europos Sąjungą būsime priimti būtent šią dieną, tad nuo šiol Gegužės 1-oji, nors greičiausiai ir išliks šventine diena, tačiau bus švenčiama jau kaip stojimo į Europos Sąjungą diena. Pasiruošimo pirmajai tokiai šventei mastai jau pralenkė visus iki šiol mūsuose vykusius renginius, įskaitant ir Pasaulio lietuvių dainų šventes ar prezidento Rolando Pakso rinkiminę kampaniją bei inauguraciją. Švęsti ketinama atsakančiai ir jau dabar būsimi renginiai skaičiuojami šimtais ar net tūkstančiais, nors jau žinoma, kad mūsų gyvenimas po gegužės 1-osios vargu ar labai pasikeis. Dar daugiau - nemažam būriui nusivylusių piliečių teks aiškinti, kodėl iš dangaus nepabiro žadėtos kompensacijos ar neatsivėrė išganingojo Vakarų rojaus vartai. Liūdniausia, kad nenumaldomai artėjant įstojimo dienai, viena po kitos pildosi pačios neįtikinamiausios euroskeptikų pranašystės ir atsiskleidžia mūsų euroderybininkų nesugebėjimo apginti nacionalinių interesų ir nuolaidžiavimo Europos Sąjungos senbuviams faktai. Paaiškėjo, kad net tokį gyvybiškai šalies gyventojams svarbų sprendimą kaip akcizų už šildymą mūsų butuose padidinimas iškėlė ne Briuselis, o pati Lietuvos finansų ministerija, todėl svetimųjų kaltinti lietuvaičių skurdinimu lyg ir nederėtų. Nenustebkime, jei jau šeštadienį paaiškės, kad draudimą mūsų žvejams mėgėjams verti ant meškerės kabliuko slieką, jei šis prieš tai nebuvo numarintas kokiu nors ES patvirtintu humanišku metodu, sumanė taip pat koks nors į eurovaldininkus taikantis vietinis biurokratas. O gal be inspektoriaus iš Briuselio leidimo nebegalėsime ant namuose nelegaliai išsivirtų cepelinų porcijos užsipilti daugiau spirgų nei leidžiama direktyvose? Juokai juokais, tačiau kas gali garantuoti, kad paprastas pilietis neatsidurs teisme, jei savo šuns nepaguldys ant specialiai pašiltinto patiesaliuko, kiaulėms neįrengs stereogrotuvo ir neparūpins žaislų, o vesdamas karvę į ganyklą kas puskilometrį neleis jai pailsėti ir neduos atsigerti. Žinoma, visos šios priemonės tikrai praskaidrintų gyvulių būtį, tačiau ši prabanga kainuoja, o pinigėlių mums niekas nepridės. Dar daugiau - beveik neabejojama, jog netrukus mūsų prekybininkai suvienodins kainas su europietiškomis, nors atlyginimai, jau nekalbant apie pensijas, dar ilgai liks lietuviški. Pranašystės, jog įstojus į ES sumažės alkoholinių gėrimų kainos, taip pat mažai paguodžiančios, nes atpigs tik dabar mūsuose dešimteriopai brangiau nei Europoje kainuojantys importiniai gėrimai, o vietiniai - ne. Prognozuojama, kad dauguma maisto produktų pabrangs tik keliais centais, tačiau nespėsime su tuo susitaikyti, kai tariamai didinant reikalavimus jų kokybei, kainos padidės jau litais, o perėjus prie bendros ES valiutos - ir eurais. Europos šaipūnai įsitikinę, jog bendrijoje būtų idealu gyventi, jei policininkais taptų anglai,vyriausiaisiais virėjais - prancūzai, inžinieriais - vokiečiai, meilužiais - italai, o viską koordinuoti būtų patikėta šveicarams. Lietuviams kol kas nesiūloma jokia veiklos sritis, tad teks patiems nuspręsti, prie ko šlietis. Kol kas, atrodo, laisvi Europos banditų etatai. Tapsime Europos tadais blindomis ir rodysime liežuvius Europos žandarams anglams, kurie vargu ar sugebės sugauti didelę patirtį turinčius lietuvaičius. O grandiozinės įstojimo į ES iškilmės labiau primena puotą maro metu. Tačiau švęskime linksminami pagal fonogramas besistaipančių savų ir nusenusių užsienio atlikėjų, užgerdami tik menamu Melagių dienos proga Vyriausybės pažadėtu šampanu. Išskraidinkime į orą tūkstančius eurų grandiozinių fejerverkų ir lazerių šou pavidalu. Įsisukę dovanotas elektros lemputes gėrėkimės "labiausiai apšviesta Europos valstybe" iš kosmoso transliuojamuose vaizduose, nors ir už šiai beprasmybei išnaudotą elektros energiją teks mokėti iš savo kišenės. Gerai dar kad niekam nešovė mintis dalinti degtukų. Juk ne vienas lietuvis, vedamas pačių geriausių ketinimų, kad nors penkioms minutėms Europoje būtume "patys patys", neatsilaikytų neuždegęs kaimyno daržinės ar tvarto.
O gal Darbo žmonių solidarumo dieną dar anksti laidoti ir senas jos paminėjimo tradicijas jau kitąmet perims puoselėti naujoji Darbo partija? Juo labiau kad tai daryti įpareigotų ir pats partijos pavadinimas. Jos lyderis Viktoras Uspaskichas tikrai turi "majovkų" organizavimo patirties ir gali nesunkiai pamaloninti kiekvieną į demonstraciją atėjusį savo partietį jei ne nemokama porcija ledų ar Krekenavos agrofirmos dešrele, tai bent jau raugintu agurku.
