Rytais šviesesnė, rodos, teka saulė,
Nes turim jauną prezidentą mes.
Ir norisi tikėti, jog ne kaulų
Iš savo sosto vargstantiems numes.
Rūsti tikrovė kiekvienam jau regis -
Ministrai gobšūs virsta iš kėdžių.
Tiktai ar bus jų ašarotos akys?
Greičiau bus pilnos keršto kibirkščių.
Nes kas palaižo iš valstybės lovio,
Kitam lengvai to lopšio neužleis.
Kad apie tai mes, humoristai, lojam,
Todėl ir mes vadinami snargliais.
Bet "Kranklio" puslapiuose blogį kritikuosim.
Kas bus, tas bus - plunksnagraužiai nežus.
Jeigu bus būtina - garsiau dar trimituosim,
Kad reikia veržtis vis labiau diržus.
Kad norime mėsytės, o ne kaulų,
Kad laukiame darbų, o ne kalbų.
... Tegul rytais šviesesnė teka saulė
Viršum galvų kaltų ir nekaltų.
Kęstutis Astrauskas, Raseinių r.