Dvylika metų gyvename atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. Išsirinkome savo valdžią. Yra prezidentas, kariuomenė ir savi pinigai - litai. Tik labai gaila, kad mūsų pačių išrinktoji valdžia dvylika metų mus maitina pažadais. Prieš ateidami daug žadėjo, o kai stojo prie valdžios vairo, pamiršo. Įstatymai leidžiami tokie, kokie reikalingi jiems patiems, jais naudojasi nusikalstamos struktūros. Atsirado aukštuomenė, vidutiniokai ir per pusė milijono gyvenančiųjų baisiomis sąlygomis. Atsirado nemažai milijonierių. Daugumai aišku - sąžiningu darbu milijonų nesusikrausi. Stebuklų taip pat nebūna, aitvarai milijonų neneša. Be viso to, susikūrė nusikalstamų grupuočių, kurios "verčiasi" reketu ir vagystėmis, plėšikavimu, žmonių pagrobimu ir žudymu. Aukšti teisėsaugininkai (kai kurie) taip pat buvo įtraukiami į jų gretas, todėl gaujos veikė drąsiai.
Stovėdami susikibę rankomis Baltijos kely apie tokią Lietuvos ateitį negalvojome. Žinojome, kad bus sunkumų, tam buvome pasiruošę. Šiandieninėje Lietuvoje nedarbas išaugo 13 procentų. Nėra darbo, nėra duonos. Tai baisu. Jeigu gauni kur nors darbo, tai darbdavys iš karto pasako: "Tik minimumas, ir baigta". Pabandykite, mieli ponai, iš to pragyventi. Nebenorėsite nei šampano, nei merginų. Mano močiutė prieš mirtį sakė: "Neduok Dieve, kad į Lietuvą grįžtų ponų valdžia. Tada būtų blogai". (Ji turėjo omeny A. Smetonos laikus.) Apie kainas baisu net galvoti.
O kas atsakys už sugriautus kaimo žmonių gyvenimus? Kaltųjų nėra. Reikėjo labai nedaug: prieš naikinant kolūkius iš tuometinių vadovų griežtai reikalauti, kad, gink Dieve, niekas iš ūkių nedingtų. Taip nepadarė. Niekieno nebaudžiami patys buvę vadovai grobstė kas po ranka pakliuvo. Tam buvo sudarytos puikiausios sąlygos.
Žengiame į Europos Sąjungą gerai nežinodami, kas ten mūsų laukia, kažko vėl tikimės. Niekas mūsų neklausia. Už mus galvoja išrinktieji, o jiems sąlygas diktuoja Europa. Reikia šokti pagal kitų dūdelę, jeigu savo proto neturi. Pradedame abejoti, ar mes būsime šeimininkai savo žemėje? Lietuvos kariuomenė įeis į NATO sudėtį, girdėti kalbų, kad savų pinigų neturėsime. Tai gal ir savo valstybės nebeturėsime? Mums, seniams, nedaug liko gyventi, kaip nors ištversime, bet mūsų vaikai, anūkai? Didelį nerimą kelia šiuo metu per televiziją rodomi smurtiniai filmai, seksas, prievarta. O narkomanija? Medikai, policija, mokykla, tėvai deda daug pastangų pažaboti blogį, bet to neužtenka. Reikia labai stiprios valios žmogaus, kuris atsispirtų gausybei pagundų. Man atrodo, šiuo klausimu mes Europą jau lenkiame.
Didžiulė nesąmonė padaryta su "Mažeikių nafta" ir Lietuvos telekomu. Pagalvojus peršasi išvada, gal specialiai buvo pasirašytos Lietuvai nenaudingos sutartys, o gal kai kam iš to kliuvo dideli pinigai. Pinigai dabar daro viską. Argi tai - ne nusikaltimas? Šiuo metu valdininkai pripažįsta apie Lietuvoje klestinčią korupciją. Teisėsauga yra bejėgė su ja kovoti. Vieni gaudo, kiti baudžia, treti paleidžia. Galai į vandenį. Įkliūva tik smulkmė. Norisi priminti išrinktiesiems: ponai, nieko nėra amžina. Negalvokite, kad į valdžią atėjote amžinai. Pagal V. Majakovskį, Leninas taip pat buvo atėjęs į valdžią visiems laikams. O kaip išėjo? Teks kitomis akimis pažiūrėti į tai, ką pridirbote. Mums, eiliniams, nereikia didelių pinigų. Norime sąžiningai dirbti ir pragyventi, o kol to nebus, tai tikrai, "mieli ponai išrinktieji", netikėsime jokiais jūsų pažadais, būkite tikri.
Greitai rinksime tautos vadą, prezidentą. Neaišku, kas nori tautai tokį atsakingą momentą paversti farsu: du lietuviai - trys partijos. Man atrodo, reikėtų į Gineso rekordų knygą įrašyti, kad valstybėje, turinčioje per 3 milijonus gyventojų, pretenduoja 20 kandidatų į prezidento postą. Labai juokinga! Reiktų prezidentui suteikti ypatingus įgaliojimus, leidžiančius, nepriklausomai nuo jokių partijų, įvesti šalyje tvarką. Kitokio pasirinkimo neturime. Aktyviai dalyvaukime Lietuvos prezidento rinkimuose!
V. Juodis, Ukmergė
