Ten, kur žmogaus ir kupranugario gyvybės vertinamos vienodai
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) - kraštas, galintis išpildyti net paties išrankiausio žmogaus svajones. Taip turistams pristatoma 84 000 kvadratinių kilometrų užimanti šalis, įsikūrusi Arabijos pusiasalio pietryčiuose prie Arabijos įlankos. Čia, kur iki 7-ojo dešimtmečio tebuvo nedidelės žvejų bendruomenės, pradėjus eksploatuoti didžiulius naftos telkinius, Emyratai ryškiai suspindo pasaulio žemėlapyje ir tapo stebuklui prilygstančiu begalinės prabangos kraštu su sparčiausiai besivystančiu turizmu. Iš tiesų, atvykėlius iš kitų pasaulio šalių čia pasitinka balto smėlio paplūdimiai, besidriekiantys daugiau kaip 700 kilometrų pajūriu palei Arabų ir Persų įlankas Indijos vandenyne, nepaprastai giedras ir saulėtas dangus, aukščiausios klasės viešbučiai, restoranai, unikali kultūra... Tuo įsitikino ir neseniai JAE dalį atostogų kartu su žmona Alvyra bei kolegos šeima praleidęs Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų direktorius Alfredas Drazdys. Jis sutiko pasidalinti patirtais įspūdžiais.
Aukso vertės medžiai
Kelionė iš Rygos iki JAE lėktuvu užtrunka 6 valandas. Ji nėra varginanti, tačiau, žinoma, būtų geriau, jeigu į lėktuvą būtų galima įsėsti Lietuvoje... Nusileidus Dubajaus oro uoste, gidai iškart priminė, jog Emyratų sostinė - ne Dubajus, kaip daugeliui atrodo, o Abu Dabis... Dubajuje, į kurį kitados skraidydavo lietuvaičiai pigių prekių, gyvena ketvirtis, o šalies sostinėje - milijonas gyventojų. JAE sudaro 7 emyratai - Abu Dabijus, Dubajus, Šardža, Adžmanas, Um al Kaivanas, Ras al Chaima ir Fudžaria. Šiuo metu šalyje gyvena daugiau nei pustrečio milijono gyventojų.
Nepaprastai įspūdingi JAE miestai. Viena iš ekskursijų lietuvaičius nuvedė į Abu Dabį - labai gražią žalumoje skendinčią sostinę. Kiekvienam augalui, be šilumos, reikia ir lietaus, na, o jo šioje sausringoje žemėje laukiama lyg stebuklo (paprastai per metus čia lyja tris kartus ir vidutiniškai iškrenta tiek kritulių, kiek prilygsta 3-4 lietingoms Europos dienoms, na, o liūtys užklumpa tiktai kartą per 15 metų). Dėl to miestuose išvedžiota šimtai kilometrų vamzdynų, kuriais teka vanduo. Drėkinimo sistema prijungta, galima sakyti, prie kiekvieno medžio ar krūmo. Per avariją nukirtus medį, neatsargių vairuotojų laukia dideli nemalonumai - net 25 000 JAV dolerių bauda. Beje, žmogaus ir kupranugario gyvybės čia vertinamos beveik vienodai - jeigu per avariją žūsta žmogus ar kupranugaris, kaltininkui gali būti paskirta iki 150 000 JAV dolerių bauda. Arabai visuomet bando įrodyti, jog kupranugaris - jų pragyvenimo šaltinis, be jo nebus įmanoma išlaikyti šeimos, todėl teismai be didelių išvedžiojimų dažnai priteisia tokias baudas. Lietuvaičiams teko apsilankyti kupranugarių auginimo bei veisimo fermoje, kur visi galėjo paragauti stipriai atšaldyto kupranugarių pieno. Jis labai riebus ir skoniu primena grietinėlę. Šie didžiuliai dykumų laivais praminti gyvūnai daugiausia auginami dėl pieno ir lenktynių. Tokios kupranugarių lenktynės laikomos prabanga, jos yra labai pelningas verslas tiems, kurie tuo užsiima. Čia rengiamos net pasaulinio lygio lenktynės ir įvairūs čempionatai, į kuriuos suvažiuoja daugybė turtingų ir įtakingų pasaulio žmonių.
Prabangiausiame pasaulio viešbutyje - verslininkas iš Joniškio
Abu Dabis - dangoraižių miestas. Dangų remiantys pastatai - iš stiklo, metalo ir veidrodžių. Čia uoliai griaunami seni namai (pastatytieji prieš 25 metus jau laikomi senais) ir vietoj jų sparčiai statomi šiuolaikiški modernūs dangoraižiai. Jie tikrai nepaprastai gražūs, didingi. Beje, miestai labai švarūs - ypač jeigu juos palyginsime, pavyzdžiui, su Egipto... Abu Dabyje teko lankytis šeicho, faktiškai kūrusio ir stiprinusio JAE, namuose, kurie dabar paversti muziejumi ir kurių durys plačiai atvertos visiems lankytojams. Čia gidai supažindina su šeicho vaikyste, jaunyste, pasakoja, kaip jis bendraudavo su beduinais, senais žmonėmis, sėmėsi iš jų patirties. Pernai lapkritį šeichas mirė, palikdamas dvi žmonas ir 19 sūnų, kurie šiuo metu valdo visus Emyratus - vienas jų yra prezidentas, kiti ministrai ir t. t. Beje, JAE iš kitų pasaulio kraštų išsiskiria tuo, jog čia intensyviai siekiama rekordų. Štai Dubajuje to paties šeicho rūpesčiu pastatytas didžiausias ir vienintelis toks pasaulyje 7 žvaigždučių viešbutis. Iš pradžių šioms statyboms buvo prašyta paramos iš investuotojų įvairiose pasaulio šalyse, tačiau pastariesiems nusprendus, jog tai labai brangus projektas, kuris gali neatsipirkti, ir atsisakius suteikti paramą, laivo burės formos viešbučio statybą ėmėsi finansuoti pats šeichas. Tačiau vos pastatytas šis pastatas viršijo visus lūkesčius - jį atidarius dvejiem metams į priekį buvo užsakyti visi numeriai. Parai viešbučio numeriai kainuoja nuo 800 iki 12 000 JAV dolerių. Prabangesnio viešbučio pasaulyje nėra. Žinoma, čia apsistoja patys turtingiausi pasaulio žmonės, įžymybės. Beje, vietinio gido teigimu, čia kažkiek laiko yra praleidęs ir vienas Lietuvos pilietis - verslininkas iš Joniškio...
Rekordų šalyje stebina žemiški dalykai
Dabar JAE pradėtas statyti pats didžiausias pasaulyje oro uostas (apie 50 kilometrų nuo Dubajaus), o artimiausiuose šalies planuose - pats aukščiausias pasaulyje pastatas. Kol kas dar net nenumatytas tokio dangoraižio aukštis - vieni kalba, kad jis bus 800 metrų, kiti - kad kilometro... Taip pat planuojama pastatyti pirmąjį pasaulyje kriauklės pavidalo viešbutį po vandeniu. Beje, imamasi įgyvendinti šeicho paliktą užduotį projektuotojams - kaip nuo didžiausio būsimojo oro uosto Dubajaus centrą (atstumas - apie 50 kilometrų) pasiekti per 5 minutes. Kol kas nenumatyta net kokia transporto rūšimi bus siekiama įgyvendinti tokius rekordinius planus... Tačiau A. Drazdį nustebino ne tik grandioziniai projektai, bet ir labai žemiški dalykai - nepaprastas valdžios rūpinimasis paprastu arabu. Žmonių pragyvenimo lygis labai aukštas. Pagrindines pajamas šalis gauna eksportuodama naftą. Statoma nemažai gamyklų, tačiau į jas investuoja užsienio verslininkai, labai plečiasi turizmas (atkreipiamas dėmesys į tai, jog naftos atsargos vis dėlto mažėja). Abu Dabis, palyginus su Dubajumi, pagal turimos naftos telkinius vis dar klesti... Kituose emyratuose, kur naftos mažai arba išvis nėra, gyvenimas daug paprastesnis. Nepaisant to, visoje šalyje nuteisti puikūs keliai (pavyzdžiui, per dykumą galima važiuoti net keturiomis eismo juostomis).
Kaip arabai tampa "rėmėjais"
Pilietybė užsieniečiams dabar čia nesuteikiama. Tie užsienio piliečiai, kurie šalyje dirbo iki emyratų susijungimo, tiktai tada vienintelį kartą galėjo gauti pilietybę. Kadangi JAE yra nemažai amerikiečių, kitų pasaulio šalių atstovų, kurie čia pragyveno visą gyvenimą, dirbo 20-30 metų ir išeidami į pensiją vis dar neturi pilietybės, šiuo metu svarstoma, jog galbūt tokiems asmenims vertėtų ją suteikti... Užsieniečiai gali gauti darbo vizą trejiems metams, po to ją galima prasitęsti, tačiau nė vienas užsienietis šioje šalyje negali turėti savo firmos. Jam nedraudžiama vystyti savo verslą, tačiau užsienietis privalo būtinai susirasti vadinamąjį rėmėją - vietinį arabą - ir jo vardu įregistruoti įmonę. Susitariama, kiek už tai bus mokama arabui. Po to perkama licencija sumanytai veiklai ir metus galima dirbti. Tačiau daugiau nereikia mokėti jokių mokesčių - nei pelno, nei kokio nors PVM ir t. t. Po metų užsienietis verslininkas vėl susimoka už licenciją tam pačiam rėmėjui ir dirba toliau. Ir čia niekas nesidomi, koks yra pelnas, kas kiek uždirbo. Valdžia labai rūpinasi savais žmonėmis, nes leidžia jiems įregistruoti net iki 10 užsieniečių firmų. Taip yra oficialiai, nors iš tiesų teigiama, jog šie skaičiai būna žymiai didesni...
Kai kas daugiau nieko ir nedirba, pragyvena iš jau minėto "rėmimo"... Be to, kiekvienas arabas gali gauti pašalpą namo statybai iki pusės milijono dolerių. Per 25 metus jis turi grąžinti tai, ką gavo. Tačiau net ir paskolos negrąžinęs asmuo į kalėjimą nesės. Šalyje yra specialus šeicho fondas ir skolininkas gali į jį kreiptis prašydamas padengti negrąžintą paskolą. Tačiau toks skolininkas privalo įrodyti, jog tikrai neturėjo iš ko padengti - mažai uždirbdavo, turėjo išlaidų, susijusių su šeimos išlaikymu, ir t. t. Jeigu tai įrodyti pavyksta, daugiau rūpintis skola nereikia - ji padengiama iš jau minėto šeicho fondo. Tačiau jeigu nustatoma, kad skolininkas apgaudinėjo, tada jam tenka keliauti į kalėjimą.
Rankos ne kapojamos, o "nudžiovinamos"
Vienam nuteistajam išlaikyti įkalinimo įstaigoje skiriama apie 100 JAV dolerių per dieną (tuo tarpu Lietuvoje - vidutiniškai apie 20-40 litų). 21 diena, atbūta kalėjime, prilyginama mėnesiui. Pavyzdžiui, gavus 3 metų laisvės atėmimo bausmę, reikėtų kiekvieną mėnesį sutrumpinti daugiau nei savaite ir bus aišku, kiek realiai teks praleisti už grotų. Mat laikoma, jog nuteistųjų gyvenimo sąlygos daug blogesnės nei laisvėje, todėl būtent tokiu būdu kompensuojama ši nelygybė... Apie vagystes lietuvaičiams girdėti neteko. Niekas nepatvirtino, jog šalyje vagišiams kapojamos rankos. Tačiau gidas pasakojo, jog už panašius nusikaltimus rankos užrišamos, užveržiamos, kad nudžiūtų... Kadangi Emyratuose galioja sausas įstatymas, jeigu sulaikomas girtas vairuotojas, jam šiitų teismas gali paskirti kažkiek kirčių lazda. Tokia bausmė atliekama viešoje vietoje, pažeidėjas pririšamas prie stulpo, o specialūs "budeliai" vykdo bausmę - muša. Galbūt dėl to per 11 buvimo šioje šalyje dienų lietuvaičiams neteko matyti nė vieno girto ar kiek išgėrusio žmogaus... Tiesa, turistams į JAE alkoholio įsivežti nedraudžiama - leidžiama su savimi turėti iki 2 litrų stipriųjų gėrimų ir tiek pat vyno bei 1 000 cigarečių. Tačiau čia neteko matyti alkoholiu prekiaujančių parduotuvių - jo buvo galima nusipirkti tiktai oro uoste įsikūrusiose "Duty Free" parduotuvėse. Alkoholis parduodamas tiktai labai aukšto lygio restoranuose - viešbučių baruose jo taip pat nėra... Beje, JAE nėra net alaus ir apskritai tiktai vieninteliame Adžmano emyrate leidžiama prekiauti alkoholiu. Taip pat tikinama, jog žmogus, viešoje vietoje pasirodęs neblaivus arba čia vartojantis alkoholį, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn...
