Sigitas STASAITIS
Šiuo metu Italijoje gyvenantis 38 metų šiaulietis Artūras šaukiasi pagalbos. Prieš pusketvirtų metų jis vienai dienai Šiauliuose išsinuomojo mašiną ir keleriems metams su ja dingo užsienyje. Kai Italijos policija vagį pagaliau sulaikė, Artūro tėvai atlygino mašinų nuomos įmonei už sūnaus padarytą žalą. Tačiau dabar Artūras jaučiasi kankiniu ir šaukiasi pagalbos neva nesuprasdamas, už ką jį persekioja Lietuvos prokuratūra, Italijos kriminalistai bei įvairių šalių pasieniečiai.
Kelionė baigėsi Italijoje
"Nebežinau, į ką daugiau kreiptis ir kas man galėtų kaip nors padėti, - šiemet kovą gulėdamas ant Novo Mesto (Slovėnija) kalėjimo gultų į Lietuvos laikraščių redakcijas laiškus rašė Artūras. - Nes košmaras, į kurį pakliuvau, tęsiasi jau 4 metus. 2004-ųjų rugsėjo 16 dieną išsinuomojau automobilį "Hyundai Lantra" Šiauliuose, Artūro Melniko įmonėje "Automobilių dalių kraštas" (dabar "Autospecas"). Su pažįstamais nutarėme nulėkti į Italiją. Po kelių dienų netoli Milano į mūsų automobilį dideliu greičiu įsirėžė motociklas "Harley Davidson". Mes likome sveiki, tik automobilis sudaužytas. Kitos dienos rytą mes šiaip ne taip nudardėjome į avarijos kaltininko draudimo kompaniją. Ekspertas mašiną fotografavo žalos dydžiui nustatyti, o draudime dirbančios moterys mus nuramino, kad automobilio šeimininkas gaus nuo 3 iki 4 tūkstančių eurų atlygį. Nuomos sutartyje mašina buvo įkainota 4000 litų".
Toliau Artūras savo laiške pasakoja, kad po kelių dienų paremontuota mašina jie pasiekė Salerno miestą. Pats čia susiradęs darbą bei butą, o jo bendrakeleiviai nuvažiavę laimės ieškoti toliau. Tik po kelių mėnesių lietuvis tikina sužinojęs, kad jo kompanionai apdaužytą "Hyundai Lantrą" pardavė į metalo laužą.
Žalą atlygino tėvai
Gyvendamas Salerne Artūras susipažino su emigrante ukrainiete ir ją vedė. 2006-ųjų vasarą, kai žmona laukėsi, į sutuoktinių butą įsivežė Italijos karabinieriai. "Rytą apie 6 valandą ryto išgirdau beldimą į duris, - šiaulietis toliau aprašo jam prasidėjusius nemalonumus. - Už durų stovėję 4 kriminalistai mane suėmė. Nustebau arešto orderyje perskaitęs, kad aš - Europoje ieškomas kriminalinis nusikaltėlis, kuris iš anksto suplanavęs užvaldė svetimą turtą ir pasislėpė užsienyje, ir kad už šį nusikaltimą Lietuvoje man gresia 3 metai kalėjimo". Atsidūręs Salerno miesto daboklėje Artūras iš advokato sužinojo, kad automobilio nuomotojas iš draudimo negavo pinigų.
Po 11 parų lietuvis buvo paleistas. Apie suėmimą jis pranešė savo tėvams, gyvenantiems Kėdainių rajone. 2006-ųjų rugpjūtį jie nuskubėjo į "Autospecą" ir savininkui sumokėjo 6000 litų už sūnaus paimtą ir negrąžintą automobilį. "Autospeco" direktorius parašė taikos sutartį, kurioje patvirtino, jog materialinių pretenzijų nebeturi. Šiauliečio tėvai šį dokumentą pristatė į Šiaulių ekonominę policiją, vykdžiusią tyrimą dėl dingusios išnuomotos mašinos, ir nusiramino.
Per anksti džiaugėsi
"Nežinau, kodėl Lietuvos teisėsauga ir toliau mane persekiojo - 2006-ųjų rudenį Italijos policija mane vėl suėmė", - laiške toliau piktinosi Artūras. Šįkart įkliuvėlis už grotų praleido kone pusantro mėnesio. Kameroje jis sutiko ir Naujuosius 2007-uosius metus. Nežinia, kiek lietuvis būtų dar kalėjęs, bet areštanto žmona kreipėsi Italijos aukščiausiąjį kasacinį 5 teisėjų teismą, kuris priėmė sprendimą šiaulietį paleisti. "Mes su žmona buvome laimingi, kad šitas košmaras pagaliau baigėsi", - džiaugėsi vyras.
Per anksti džiaugėsi. Šiemet kovą Artūras su žmona ir beveik dvejų metukų mažyliu vyko į Ukrainą sutikti Velykų. Sutuoktiniams kertant Slovėnijos sieną, pasieniečiai šiaulietį vėl sulaikė. "Suėmė Lietuvos prašymu kaip Interpolo Europoje ieškomą kriminalinį nusikaltėlį, už tą patį automobilį, kurį aš buvau išsinuomojęs Šiauliuose ir jau beveik dvejus metus nebeskolingas. Kodėl mane tampo ir medžioja, jeigu skola padengta ir verslininkas man jokių pretenzijų nebeturi? Labai maldauju, padėkite man kaip nors išbristi iš šio košmaro!" - taip laišką baigė Artūras.
Nutylėjo neparankias aplinkybes
Anksčiau nei kalinio laiškas pasiekė Lietuvą, sukaustytas antrankiais jis pats buvo parvežtas į Lietuvą. Pernakvojęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje ir pasirašęs pasižadėjimą nebesislapstyti, jis vėl atgavo laisvę. Po kelių dienų įkliuvėlį apklausė prokuroras. Davęs parodymus, kaip praganė nuomotą automobilį, Artūras išvyko į Italiją.
Pasakodamas apie save žurnalistams Artūras neužmiršo pasigirti per Sausio 13-osios įvykius gynęs Lietuvą ir nukentėjęs prie televizijos bokšto. Vyras tik sąmoningai nutylėjo jam neparankias šios istorijos aplinkybes.
"Akistatai" surinkus daugiau informacijos, ėmė aiškėti, jog šis anksčiau teistas pilietis į nekaltai persekiojamą kankinį visiškai nepanašus.
"2004-ųjų rugsėjo 16-ąją užsukęs į mūsų automobilių nuomos punktą, tas vaikinas nuslėpė, kad ketina ilgam išvykti į užsienį. Automobilį "Hyundai Lantra" jis už 75 litus išsinuomojo vienai parai ir (pas mus taip reikalaujama) paliko 200 litų užstatą, tačiau už tai gavo mašiną sklidinu baku benzino. Ir jau kitą dieną nuomotojas išgaravo be pėdsakų, - visai kitaip skandalo pradžią prisimena įmonės savininkas bei vadovas Artūras Melnikas. - Ką man reikėjo daryti? Palaukę kelias savaites kreipėmės į policiją. Logiška, kad buvo paskelbta tarptautinė nusikaltėlio paieška. Sąžiningas klientas būtų paskambinęs, jog išvyko į užsienį, pranešęs apie avariją, jei tokia tikrai buvo, būtų taręsis dėl apmokėjimo už užsitęsusią nuomą, ir niekas jo nebūtų persekiojęs. Vietoj to, nuomininkas su svetima mašina dingsta į užsienyje, ten automobilį tyliai kažkam parduoda ir dar stebisi, kad jį sulaiko!"
Nesuprato ar apsimetė?
Kai po dvejų metų Italijos policija mašinos vagišių sučiupo, gavę žinią jo tėvai nuskubėjo į "Autospecą" tartis su savininku. Žmonės aiktelėjo sužinoję, jog pagal sutartį Artūras už automobilio nuomą per dvejus metus įmonei skolingas net 42 750 litų.
Ne visi verslininkai šykštuoliai. Suprasdamas, jog senyvi tėvai nesimaudo piniguose, įmonės savininkas nurašė skolą, skolininko tėvams dovanojo net per 40 000 litų, paimdamas viso labo 6000 litų. Artūro tėvai - paprasti sąžiningi žmonės. Vardan jų neskelbiame pasakojimo herojaus pavardės.
"Be reikalo Artūras piktinasi, kad kitų šalių policija jį persekiojo, - teisus jaučiasi ir Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Viktoras Roščenkovas. - Šitam piliečiui dėl svetimo turto pasisavinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai, kad jo tėvai atlygino žalą, tėra lengvinanti aplinkybė, o pati byla dar nenutraukta. Sprendimas ją nutraukti ar perduoti teismui bus priimtas artimiausiu metu išanalizavus visus faktus bei aplinkybes."
Pasak prokuroro, gerai itališkai nesuprantantis šiaulietis neteisingai suvokė aplinkybes. Iš tikro, Italijoje lietuvio teismai vyko ne dėl bylos nutraukimo, o dėl išdavimo Lietuvai pagal Generalinės prokuratūros orderį. Artūras nesuprato, kad jį iš areštinės paleisdami italų teisėjai paragino kuo greičiau pačiam grįžti tėvynę ir ten išspręsti visas problemas. Arba Artūras apsimeta to nesupratęs. Juk geriausia gynyba - puolimas. Prisidirbus žymiai smagiau vaidinti nekaltai persekiojamą kankinį, nei būti nusikaltėliu.
