Vaido BIVAINIO fotoreportažas
Šventoji - ne Palanga ar Nida, tačiau ir ji labai mėgstama poilsiautojų. Tos šeimos, kurioms Nida per brangi, mielai važiuoja į Šventąją, nes čia poilsis pigesnis. Aišku, ir prabangos mažiau. Tenka gyventi nameliuose be patogumų, praustis šaltu vandeniu, naudotis tupykla be atsisėdimo. Nors šiuo metu ir Šventojoje jau išdygo prabangių butų ir apartamentų kvartalas. Istoriškai Šventoji žinoma nuo 1542 metų. Tuo laiku tai buvo sena žvejų gyvenvietė, įsikūrusi ant Šventosios upės kranto. Vietiniai gyventojai prekiaudavo su kaimynais, čia atvykdavo svečių šalių pirkliai. Šventosios uostas sudarė rimtą konkurenciją kitiems uostams, ypač kai anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą į kurį galėtų įplaukti dideli laivai. Toks uostas buvo įrengtas, tačiau Šiaurės karo metu 1701-aisiais jį sugriovė. Viltis atstatyti uostą ruseno visą laiką. 1924 - 1926 metais buvo pradėti uosto statybos darbai, o ypač juos imta skubinti 1939 metais Vokietijai užėmus Klaipėdą. Bet prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas darbus sustabdė. Sunyko molai, poliai beveik supuvo, o uosto akvatoriją užnešė smėlis. Dabar Šventosios upę žiotyse galima net perbristi, tad į jūrą išplaukia tik žvejų valtelės. Tačiau tikimasi, kad uostas bus atstatytas. Jis nebus pramoninis - priims jachtas, nedidelius žvejybos ir turistinius laivus, o jei tektų kariauti su Latvija, uoste galėtų stovėti ir karo laivai. Dar prieš infliaciją buvo paskaičiuota, kad uostui atstatyti reikėtų apie 150 milijonų litų. Jei sušelps Europa, pinigų gal ir surinksim. O kol kas Šventojoje krykštauja vaikai, į alaus bokalus ūsus sumerkę, atostogas leidžiajų tėvai, pramogų ieško jaunimas.
