Rytoj - Švento Valentino diena. Sovietmečiu mes tokios šventės iš viso nežinojome. Kadangi sovietiniai emisarai sakė, jog sekso sąjungoje nėra, jo ir nebuvo, nors vaikai iš kažkur atsirasdavo. Bažnyčioje kažkodėl to Valentino irgi neminėjo, nors visas pasaulis linksminosi ir šventė Įsimylėjėlių dieną. Dabar ta šventė atėjusi ir pas mus. Ir nors daug kas sako, kad ją išgalvojo prekybininkai, iš tikrųjų vasario 14-oji švenčiama nuo neatmenamų laikų. Senovės Romoje vasaris buvo pavasario pradžia, o pavasario ir meilės šventė vadinosi Luperkalijomis. Tais laikais jauni vaikinai ir merginos gyvendavo ir mokydavosi atskirai, o per Luperkalijas galėdavo susipažinti ir susidraugauti.
O Valentino diena atsirado III amžiuje. Romoje gyveno vyskupas Valentinas, kuris išklausydavo įsimylėjėlių išpažintis ir juos sutuokdavo, nors tuometinis Romos imperatorius Klaudijus buvo uždraudęs santuokas. Klaudijus, sužinojęs apie tokius vyskupo darbelius, jį nubaudė mirties bausme, kuri buvo įvykdyta vasario 14 dieną. Už tai vėliau vyskupas buvo paskelbtas šventuoju, o vasario 14-oji tapo Įsimylėjėlių diena.
Gražuolės užmerktomis akimis
Kiekvienoje šalyje Švento Valentino diena švenčiama vis kitaip. Pavyzdžiui, viduramžių Anglijoje vyravo paprotys išsirinkti "Valentiną". Keletas jaunuolių sueidavo į būrį ir ant popieriaus skiautelių rašydavo merginų vardus, paskui popierėlius sudėdavo į skrybėlę ir traukdavo burtus. Ta mergina, kurios vardą jaunuolis ištraukdavo, visiems metams tapdavo jo "Valentina", o jis - jos "Valentinu". "Valentinas" kurdavo savo merginai sonetus, grodavo jai liutnia, visur lydėdavo, žodžiu, elgdavosi kaip tikras riteris. Kaip tik šį paprotį savo dainoje apdainavo ir Šekspyro Ofelija.
Kai kuriose Škotijos vietovėse popierėlį su mylimosios (mylimojo) vardu nunešdavo į jos (jo) namus ir mainais už tai gaudavo obuolį ar kokį kitą skanėstą. O štai Derbišire, jei mergina jau turėdavo mylimąjį, jam Švento Valentino dieną netekdavo su ja pasimatyti. Ji buvo laikoma "apdulkėjusia", tad draugės "išmušdavo" iš jos visas dulkės šluota ar šiaudų ryšeliu. Šis "ritualas" visoms merginoms suteikdavo daug juoko ir linksmybių.
Buvo tikima, jog pirmas vyras, kurį mergina sutiks vasario 14-ąją, turės būti jos Valentinu, nesvarbu, nori ji to ar ne. Tą dieną reikėjo būti itin atsargiai ir budriai, kad pirmasis pamatytas vyriškis merginai būtų tinkama partija. Šiuolaikinės anglės moksleivės dar tiki šiuo prietaru ir daugelis iš jų tą dieną vaikšto užmerktomis akimis, kol įsitikina, kad atsimerkti jau nebepavojinga.
Italai Švento Valentino dieną savo mylimosioms dovanoja dovanas, dažniausiai saldumynus. Italijoje ši diena taip ir vadinasi - "saldžioji". O Sicilijoje merginos keliasi likus pusvalandžiui iki aušros, atsistoja prie lango ir stebi praeivius. Jei tokį ankstyvą metą joks praeivis nepasirodo, vadinasi, tais metais merginai nelemta ištekėti. O jei pasirodo, vadinasi, tai būsimasis vyras arba bent jau panašus į jį.
Lenkai vasario 14-ąją lanko Poznanės katedrą, kurioje, kaip tikima, karaliauja Švento Valentino galios. Priešais didįjį altorių yra įstabioji Švento Valentino ikona. Lenkai tiki, jog pasimeldus prieš šią ikoną galima tikėtis sėkmės meilės reikaluose.
Vokiečiai kažkodėl Šventą Valentiną vadina psichikos ligonių globėju, todėl tą dieną visas psichiatrijos ligonines išpuošia raudonais kaspinais, o koplyčiose aukojamos specialios mišios.
Japonijoje vyksta masiniai renginiai - "pats garsiausias prisipažinimas meilėje". Ant pakylos lipa vaikinai ir merginos ir paeiliui iš visų jėgų šaukia prisipažinimą meilėje. Nugalėtojams įteikiami prizai.
Taip yra svetur. O pas mus?
Įžiebkite prigesusią aistrą
Ištisus metus mus slegia kasdieniniai rūpesčiai ir rutina. Meilės malonumais dauguma žmonių mėgaujasi nedažnai ir ne taip, kaip reikėtų. Todėl vasario 14-ąją siūlome surengti tikrą aistrų fejerverką, kuriam, be abejonės, reikia deramai pasiruošti.
Keletas (ar kelios dešimtys) šeimyninio gyvenimo metų meilę veikia taip, kaip trintukas grafito liniją. Psichologai teigia, jog aistra ima blėsti jau po 2-3 bendro gyvenimo metų. Tačiau tie patys specialistai tvirtina, kad meilės laužą kartkartėm galima pakurstyti. Ne tik galima, bet ir būtina.
Pranešti apie renginį reikia iš anksto, geriau tai padaryti kaip nors neįprastai. Pavyzdžiui, duoti skelbimą į laikraštį ir pakišti pastarąjį mylimajam po nosimi šventės išvakarėse. Arba užsakyti puodelį su kvietimo tekstu, išsiųsti telegramą, ankstų rytą (pavyzdžiui, išėjus pavedžioti šunelį) didelėmis raidėmis išrašyti sniege po judviejų miegamojo langais; išsiųsti SMS ar kvietimą paštu.
Šventės vieta
Butas, kuriame jūs kartu gyvenate; draugų butas (tėvų butą iškart išbraukite iš galimų variantų sąrašo, mat vargu ar ten galite tikėtis kokios nors romantikos); viešbučio numeris jūsų gimtajame ar bet kuriame kitame mieste; užmiesčio namas; toliau - įvairūs egzotiniai variantai: palėpė, daržinė, automobilio salonas, traukino kupė, laivo kajutė ar pan. Svarbu, kad būtų kur atsigulti ar bent jau prisėsti.
Aplinka
Šventės vieta turėtų būti išpuošta ypatingai, net jei šią dieną sutinkate "žygio" sąlygomis. Variantų gali būti pačių įvairiausių. Tradicinio romantizmo atributų mėgėjoms tiks širdutės iš popieriaus, audinio ar kitokios medžiagos. Be abejo, reikės ir žvakių. Veidrodyje galite nupiešti širdutę ir ranką - tai bus savotiška užuomina. Neįprastai atrodo kambarys, pilnas spalvotų balionų. Balionų virpėjimas aplink sukurs įspūdį, jog viskas juda kartu su jumis.
Kaip apsirengti?
Aprangą reikėtų pasirinkti priklausomai nuo scenarijaus. Jei tai tiesiog lengvas, jaukus ir romantiškas vakaras dviem, tada renkitės ką nors itin moteriško, lengvo, jaudinančio (suprantama, jei patalpoje bus šilta).
Ypatingas akcentas - apatiniai rūbai. Romantikai, kaip žinia, dievina šilką, mezginukus, raukinukus ir pan. Pragmatikai pirmenybę teikia minimalistiniam stiliui - mažutės, tarsi sportinės, aptemptos kelnaitės, lygi liemenėlė arba visai be jos. Tokie apatiniai galėtų būti atlasiniai.
Nustebinti mylimąjį Švento Valentino dieną galite, jei apsirengsite ne baltus ar juodus (jei įprastai tokios spalvos apatinius vilkite) apatinius, o tarkime, raudonus, sidabrinius ar leopardo kailio imitacijos.
O jei dar ant savo kelnaičių priekyje išsiuvinėsite jo vardą, jūsų mylimasis tikrai "sutirps".
Meilės meniu
Niekas taip vyrų nejaudina, kaip jo moters paruošta vakarienė. Aišku, ne kasdieniška, o ruošta su meile ir fantazija. Aišku, tądien neruoškite sočių, riebių patiekalų, venkite mėsos: prikimštas skrandis trukdo judėti ir kvėpuoti. Tinka daržovių salotos su egzotiniais prieskoniais (raudonaisiais pipirais, kariu, muskatu).
Tinkamiausios - vaisių salotos, pagardintos grietine ar jogurtu. Toks vitaminų "smūgis" jūsų mylimojo organizmui suteiks žvalumo ir jėgų.
Šokoladas - teigiamas meilės produktas, mat jis yra saldus. Nemėgstate jo kramtyti? Galite nulaižyti nuo mylimojo kūno. Ir apskritai mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad šokoladas pakelia nuotaiką ir ne tik...
Gėrimų sąraše pirmenybė teikiama sausam ar pusiau saldžiam raudonajam vynui. Jis priverčia virte virti kraują ir didina geismą, ypač moterims. Žinoma, stipriųjų gėrimų (viskio, tekilos) mėgėjams neuždrausi nusigerti ir patirti visišką fiasko, bet juk šį kartą kalbama apie meilę ir aistrą...
