Inkstų akmenlige serga ir jauni žmonės
Viena iš būtinų sąlygų organizme vykti gyvybiškai svarbiems procesams - tam tikros vandens ir druskų atsargos. Šias atsargas reguliuoja inkstai - labai svarbūs šalinimo organai, nuolat kontroliuojantys kraujo sudėtį. Be to, per inkstus pasišalina galutiniai medžiagų apykaitos produktai ir organizmui svetimos medžiagos.
Visos inkstų funkcijos yra susijusios su vidaus sekrecijos liaukų (antinksčių, hipofizės) veikla. Sutrikus bent vienai iš paminėtų funkcijų, nukenčia visas organizmas.
Šįkart siūlome plačiau susipažinti su viena iš dažnai pasitaikančių inkstų ligų - inkstų akmenlige.
Pasak Kauno medicinos universiteto Urologijos klinikos vadovo gydytojo urologo Jono Mickevičiaus, inkstų akmenlige kur kas dažniau serga moterys nei vyrai. Manoma, kad tai paveldima liga.
Sergant inkstų akmenlige tam tikros medžiagos, kurios sveiko žmogaus šlapime būna ištirpusios, susikristalizuoja ir kaupiasi įvairaus didumo akmenėliais (konkrementais).
To priežasčių gali būti gana daug, jos nėra iki galo ištirtos. Akmenų susidarymą lengviau paaiškinti, kai žmogus serga liga, kurios metu organizme gausiai gaminasi kalcio druskos bei uratai (šlapimo rūgšties druskos). Jei šlapimo pūslėje yra infekcija, tuomet šlapimą sudaro stipriai persotintas tirpalas (kai kada - šarminės reakcijos), kuris sudaro sąlygas susidaryti vadinamiesiems infekuotiems (tam tikros sudėties) akmenims. Tokiais atvejais inkstų akmenligė yra laikoma antrine liga.
Daug sudėtingesniu laikomas pirminės inkstų akmenligės atsiradimas, mat čia svarbų vaidmenį vaidina ne tik šlapimo koncentracija ir jo reakcija (pH), bet ir nutekėjimo kliūtys, šlapimo takų infekcijos, taip pat kraujo krešuliukai ar epitelinio audinio liekanos, apie kurias ilgainiui pradeda kristalizuotis druskos.
Didesnių akmenų, kurie nei gali pasišalinti šlapimtakiais, nei šlapimtakiuose įstrigti, ligonis beveik nejaučia. Tačiau būtent dėl jų gali kilti antrinė - bakterinė infekcija, kuriai tapus lėtine gali pradėti vystytis inksto sklerozė (inkstas pradeda nykti). Jei šlapimo nutekėjimas dėl susidariusios kliūties sutrinka, šlapimtakis arba inksto geldelė aukščiau kliūties gali išsiplėsti ir dėl suspaudimo gali atrofuotis inksto audiniai.
Kartais akmenų susiformuoja tiek, kad jie užpildo visą inksto geldelę ir netgi įgauna jos formą.
Maži akmenys paprastai nuplukdomi į šlapimtakius. Negalėdami praeiti pro fiziologinius susiaurėjimus, tokie akmenukai sukelia didžiulį skausmą (dieglius). Vienoje pusėje kilęs skausmas gali išplisti net iki lytinių organų ir užeina priepuoliais. Sunkesniais atvejais ligonį gali pradėti pykinti, sutrinka žarnyno veikla, gali atsirasti laikinas žarnų nepraeinamumas. Šlapime dažnai randama kraujo.
Pagrindiniai inkstų akmenligės simptomai kaip tik ir yra šlapinantis matomas kraujas ir skausmingi diegliai (dar, kaip minėta, gali pykinti, sutrikti žarnyno veikla).
Pasak gydytojo urologo Jono Mickevičiaus, anksčiau inkstuose ar šlapimtakiuose susiformavę akmenys būdavo arba operuojami atviru būdu (atliekant pjūvį), arba tirpdomi vaistais. Šiuo metu, įsigijus naujausią aparatūrą, tokie akmenys gali būti šalinami be pjūvio (distanciniu būdu) arba atliekant miniinvaziją (specialia aparatūra patenkama į inksto ertmę ir, veikiant tam tikriems energijos šaltiniams, akmenėliai suskaldomi ir iš organizmo pašalinami). Tai vadinama litotripsija. Tai pats naujausias ir pažangiausias akmenų šalinimo būdas, nes neprireikus pjūvio ligonis kur kas greičiau pakyla iš patalo ir išleidžiamas į namus.
Tiesa, reikėtų nepamiršti, jog jei akmenys organizme linkę formuotis, tai ir juos pašalinus išlieka tikimybė, kad po kurio laiko jie vėl susiformuos.
Pažymėtina ir tai, jog ne visada akmenis šiais būdais pavyksta suskaldyti. Tai, pavyzdžiui, gali sutrikdyti įgimtos šlapimtakių anomalijos, sunkios aplinkinių organų ligos, ligonio sveikatos būklė ir kt., be to, suskaldomi ne visų rūšių akmenys.
O ar gali akmenys inkstuose susiformuoti dar visai jauniems žmonėms? Pasak gydytojo urologo Jono Mickevičiaus, tai visiškai įmanoma. Kita vertus, anot gydytojo, inkstų akmenligės nereikėtų labai bijoti - liga pilnai kontroliuojama, šiuo metu yra platus efektyvių medikamentų pasirinkimas. Be to, inkstų akmenligę esą gali diagnozuoti tik šios srities specialistas (urologas), atlikęs visus reikiamus tyrimus (ultragarsinis tyrimas kartais gali būti netikslus).
Inkstuose radus mažesnių kaip 6 mm diametro akmenų, joks gydymas neskiriamas, nes laikoma, kad tokio dydžio akmenėliai iš organizmo pasišalina patys. Kai randama didesnių konkrementų (priklausomai nuo to, kur jie randami - inkstuose ar šlapimtakiuose), skiriamas atitinkamas gydymas.
Profilaktika
Pasak gydytojo urologo Jono Mickevičiaus, sergančiųjų inkstų akmenlige daugėja visame civilizuotame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva. Kaip minėta, didelį vaidmenį vaidina paveldėjimas. Antras svarbus dalykas - judėjimo stoka ir netinkamas maitinimasis. Gydytojas yra pastebėjęs, kad dažniau inkstų akmenlige serga mėgstantieji mėsos produktus, vartojantieji daug mėsos (kiaulienos, jautienos, paukštienos) ir mažai daržovių, taip pat turintieji antsvorį (nutukusiame organizme akmenys formuojasi daug greičiau). Tiek sveikiems, tiek jau sergantiems inkstų akmenlige žmonėms gydytojas pataria kasdien (ypač karštomis vasaros dienomis) išgerti ne mažiau kaip po 2,5-3 litrus skysčių, kuo daugiau valgyti arbūzų (jie skatina šlapimo išsiskyrimą), tačiau apriboti mėsos patiekalus ir mėsos sultinius (mėsos produktai ir nuovirai skatina šlapimo rūgšties kristalų susidarymą, o tokios sudėties akmenys formuojasi daug greičiau ir juos sunkiau suskaldyti). Tai, kad su maistu vartojama daug druskos, gydytojo nuomone, akmenų inkstuose formavimuisi didelės reikšmės neturi. Inkstų akmenligei gydyti tinka ir speciali vaistinėse parduodama arbata. Tačiau patiems nusistatyti ligą ir pasiskirti gydymą nepatariama - tai turi padaryti gydytojas urologas.
Taip inkstų akmenligę gydydavosi anksčiau...
Sergant akmenlige patariama gerti valgomojo lęšio nuovirą.
Inkstų akmenligė gydoma daržinės pupelės džiovintų žiedų nuoviru.
Stiprus takažolės nuoviras varo akmenis iš inkstų ir šlapimtakių.
Nuo nutukimo ir inkstų akmenligės saugo porai.
Gerti dirvų eglikės (driežgegužės) arbatą ir maudytis šio augalo voniose - štai puikus vaistas nuo šlapimo pūslės ir inkstų akmenligės.
Inkstų akmenligę gydo alyvų žiedų nuoviras.
Šlapimo išsiskyrimą skatina, taigi ir saugo nuo akmenų inkstuose susiformavimo tokia arbata: 1 sauja džiovintų beržų lapų užpilama stikline verdančio vandens ir palaikoma 5-6 valandas. Geriama tris kartus per dieną kelis mėnesius po pusę stiklinės. Tokia arbata, beje, labai valo kraują.
Visas inkstų ligas gydo šviežio moliūgo minkštimo sultys (gerti po pusę stiklinės kartą per dieną).
Inkstų akmenligę, viduriavimą, odos ir kitas ligas gydo džiovintų mėlynių antpilas (1:20), paruoštas šaltu būdu (8 valandas leidžiama nusistovėti).
Inkstų akmenis "varo" pienažolės arbata: 1 dalis pienažolės sėklų sumaišoma su 5 dalimis degtinės ir laikoma 14 dienų šilumoje, dažnai suplakant. Nukošiama. Po 10-12 šios tinktūros lašų geriama 3 kartus per dieną.
Sergant inkstų akmenlige tinka gerti juodųjų serbentų antpilas, erškėčių šaknų nuoviras. Juodųjų serbentų antpilas ruošiamas taip: 20-25 g susmulkintų serbentų lapų užplikoma puse litro verdančio vandens ir leidžiama 6 valandas nusistovėti. Geriama po 1 stiklinę 4 kartus per dieną.
Tinka ir trūkažolės antpilas: 1-2 arbatiniai šaukšteliai susmulkintų šaknų užpilama stikline verdančio vandens, nukošiama, geriama atšaldytą skystį po pusę stiklinės prieš valgį 1 kartą per dieną.
Kad inkstuose nesusidarytų akmenys, patariama gerti spanguolių sultis, valgyti citrinas, vartoti petražolių sėklų nuovirą (4 arbatinius šaukštelius petražolių sėklų miltelių užplikyti stikline verdančio vandens, virti 15 minučių, atvėsinti, perkošti ir gerti po 1 valgomą šaukštą 4-5 kartus per dieną).
