Kai vargina vidurių užkietėjimas
Gana dažnas nusiskundimas - vidurių užkietėjimas. Paprastai jis pasireiškia išvykus į komandiruotes, keliones, atostogauti. Tokią būseną, ko gero, irgi būtų galima sieti su organizmo patiriamu savotišku stresu - vadinamuoju vietos pakeitimo sindromu. Kaip to išvengti ar bent pagerinti savijautą?
Pasak gydytojos gastroenterologės Jolantos Šumskienės, vidurių užkietėjimas - dažnas virškinamojo trakto veiklos sutrikimas, tačiau duomenys apie jo paplitimą populiacijoje labai nevienodai - nuo 2 iki 28 procentų. Tam turi įtakos skirtingas vidurių užkietėjimo (obstipacijos) vertinimas. Moterims viduriai užkietėja dažniau nei vyrams. Obstipacijos atvejų padažnėja su amžiumi. Pagrindinės vidurių užkietėjimo priežastys - netinkama mityba (kai per mažai vartojama augalinės ląstelienos, skysčių, per daug rafinuoto maisto), kai nepakankamas fizinis aktyvumas, neteisingi tuštinimosi įpročiai (potraukio tuštintis slopinimas, kai išsituštinti nėra galimybių, pavyzdžiui, važiuojant į darbą, posėdžiaujant ir pan.), taip pat psichologinės ypatybės (vidurių užkietėjimas dažniau kamuoja intravertiškus žmones).
Šių veiksnių įtaka, anot gydytojos, ypač didėja vyresniojo amžiaus žmonėms. Mat tokie žmonės vaisių ir daržovių vengia dėl kramtymo sunkumų, skysčius riboja dėl šlapimo išsiskyrimo sutrikimų ar kardiovaskulinių problemų, dėl fizinės negalios (kai kurie apskritai mažai keliasi iš lovos). Be to, prisideda ir papildomi veiksniai: amžiaus, daliniai senėjimo pokyčiai, mažėja seilių sekrecija, vyksta degeneraciniai lygiųjų raumenų ir jų nervinės reguliacijos sistemos pokyčiai. Dėl gretutinės patologijos vartojama daug vaistų, o kai kurie lėtina žarnų peristaltiką.
Yra nustatytas ir genetinis polinkis (jei vidurių užkietėjimu skundėsi tėvai ar seneliai, tikėtina, kad tokios bėdos gali kamuoti ir jų vaikus, anūkus). Moterų skundai dėl vidurių užkietėjimo dažnai siejami su moteriškų lytinių hormonų veikimu.
Išvykus į komandiruotę, kelionę ar atostogauti viduriai dažnai užkietėja todėl, kad pasikeičia tuštinimosi laikas bei aplinka, todėl žmogus tuštinimosi potraukį nevalingai sulaiko bei slopina.
Gydymo tikslas - atstatyti ir palaikyti normalų tuštinimąsi bei normalią išmatų konsistenciją, pašalinti kitus vidurių užkietėjimo sukeltus simptomus. Skiriama nemedikamentinės priemonės ir medikamentai. Ligoniui reikia nutraukti vidurių užkietėjimo riziką didinančių vaistų vartojimą, išgerti pakankamai skysčių (per dieną - ne mažiau kaip 1,5 litro). Patartina pusvalandį prieš pusryčius išgerti vieną stiklinę šalto vandens. Labai svarbu ir fizinis aktyvumas - ligonis skatinamas daugiau vaikščioti, sportuoti, atlikti pratimus, didinančius pilvo raumenų tonusą, valgyti daugiau ląstelienos turinčio maisto. Per dieną organizmas turi gauti 20-30 gramų maisto skaidulų. Ląsteliena didina išmatų masę, sulaiko jose vandenį, skatina bakterijų išvešėjimą ir spartina žarnyno motoriką. Patartina kuo daugiau valgyti stambiai maltų grūdų duonos, avižų, žalių ir džiovintų vaisių, ankštinių daržovių, riešutų, sėlenų. Iš medikamentų reikėtų vartoti išmatų apimtį didinančius bei geriamuosius vidurius laisvinančius vaistus. Pirmiausia pradedami vartoti išmatų apimtį didinantys vaistai (pavyzdžiui, natūralūs ir sintetiniai polisacharidai, celiuliozės dariniai). Dėl to refleksiškai skatinama peristaltika, aktyvinama žarnyno veikla.
Ligoniui galima paskirti psiliumo 2,5-4 gramus (1-3 kartus per dieną), 2 gramus metilceliuliozės (1-3 kartus per dieną), po 5 gramus mukofalko (2-6 kartus per dieną). Šios grupės vaistai yra fiziologiškiausi iš visų vidurius laisvinančiųjų, juos galima vartoti ilgą laiką. Tiesa, vaistus būtina užgerti stikline vandens, nes, organizme trūkstant skysčių, jie gali neveikti.
Kai šie preparatai nepakankamai aktyvūs, skiriama kitokių vidurius laisvinančių preparatų. Pagrindinis šių vaistų trūkumas yra tas, jog jie gali sukelti organizmo dehidrataciją.
Kitos vidurius laisvinančių preparatų grupės - ricinos aliejaus, senos preparatų - ilgai vartoti negalima dėl galimų komplikacijų (gali pažeisti storosios žarnos gleivinę, susilpninti žarnų motoriką, gali atsirasti ilgalaikių spazmų). Klizmos skiriamos tik išimtiniais atvejais, nes jos sutrikdo normalius žarnos refleksus, silpnina potraukį tuštintis.
Nėštumo metu nerekomenduojama vartoti jokių laisvinančiųjų medikamentų. Rekomenduojama gerti daugiau skysčių, valgyti maisto, turinčio daugiau ląstelienos (sėlenų, daržovių).
Kai viduriai užkietėja po operacijų, tinka išmatų apimtį didinantys medikamentai bei laktuliozė.
Ar tiesa, kad vidurių užkietėjimu besiskundžiantys pacientai vargsta ir dėl kūno odos: ji esti riebi, nusėta pūlinukų? Pasak gydytojos Jolantos Šumskienės, į šį klausimą tiksliau atsakytų odos ligų specialistai. Kita vertus, sutrikus žarnyno veiklai ir dėl vidurių užkietėjimo organizmui neišskiriant toksinių medžiagų, minėtų problemų gali išties pasitaikyti.
Profilaktika:
1. Taisyklinga mityba.
2. Pakankamas skysčių kiekis per parą (ne mažiau kaip 1,5 l).
3. Fizinis aktyvumas.
4. Didesnį skaidulų kiekį turinčių maisto produktų vartojimas.
5. Stresinių situacijų vengimas.
