PASNINKAS: KAIP VEIKIA ORGANIZMĄ?
Sandra Bytautienė
Pasninkavimas - tai metas, kai vengiama iki soties prisivalgyti. Taip organizmui padedama pašalinti toksinus, pagreitėja gijimas.
Pasninkavimo kilmė
Jau pirmieji žmonės - medžiotojai bei žemdirbiai - neturėdami kuo maitintis, kartkartėmis "pasninkaudavo". Jų mitybos reguliarumas priklausė nuo apsirūpinimo maistu galimybių. Ilgainiui ir žmonių, ir gyvulių organizmas prisitaikė prie gyvenimo sąlygų. Iš tikrųjų pati gamta "suprojektavo" mūsų kūną taip, kad trumpalaikis badavimas nepakenkia sveikatai. Priešingai - būdami alkani, tampame budresni, energingesni, reikia mažiau miego. Kodėl taip yra? Gamta viską sutvarkė taip, kad mes turėtume jėgų susirasti maisto net ir bado metu.
Trūkstant maisto, organizmo metabolizmas pasikeičia. Pradedami tausoti baltymai, organizmas pašalina ketonus, vyksta ir kiti reguliaciniai pakitimai (kol kas ne visi galutinai ištirti), kurie padeda išsaugoti energiją ir palaiko mūsų sveikatą tol, kol mes gausime normalų maisto kiekį. Savaime suprantama, kad šis periodas neturi trukti per ilgai.
Jau prieš tūkstantį metų sergantis žmogus pirmiausia buvo gydomas kurį laiką neduodant valgyti. Šiandien žinome, kad pasninkaujant organizmas išskiria toksinus, be to, patenka mažiau naujų toksinų.
Yra žinoma, kad pasninkavimas buvo daugelio ankstyvųjų civilizacijų gyvenimo dalis. Egiptiečiai, graikai, romėnai ir kinai tikėjo pasninkavimo nauda sveikatai. Daugelyje kultūrų buvo pasninkaujama ir kitais tikslais. Graikų filosofai Sokratas ir Platonas tikėjo, kad pasninkavimas skaidrina mintis, todėl jie dažnai savaitę ar ilgiau pasninkaudavo prieš sėsdami rašyti savo traktatus.
Peržvelgę istoriją matome, kad žmonės pasninkaudami rodydavo valią ir siekdavo apvalyti sielą, praskaidrinti mintis ir išvalyti kūną, sumažinti svorį.
Rekomendacijos
Pasninkavimo būdų labai daug, nors iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo taip aišku, kad net nenorime apie tai kalbėti. Terapine prasme pasninkavimas nėra badavimas ar nenormalūs valgymo įgeidžiai. Labai nutukiam žmogui ilgalaikis badavimas yra vienas iš metodų sėkmingai sumažinti svorį, kai jis kenkia sveikatai. Tačiau ilgalaikis ir periodinis pasninkavimas norint numesti svorį be medicininės priežiūros neduos labai gerų rezultatų - tam reikia iš esmės pakeisti mitybą, derinti ją su reguliariomis pratybomis ir pasninkavimu.
Nereikia pamiršti, kad yra atvejų, kai negalima pasninkauti, pavyzdžiui, asmenims, turintiems virškinimo sutrikimų, nėščioms bei žindančioms moterims, sergant epilepsija, inkstų ligomis, sunkia bronchine astma, tuberkulioze ar opiniu kolitu.
Kai kurie pasninkavimo specialistai rekomenduoja gerti tik distiliuotą ar šaltinio vandenį, kiti leidžia gerti tik sultis ir/ar žolių arbatas. Dar kiti siūlo "modifikuotą pasninką", kurio metu galima šiek tiek valgyti.
Pasninkaujant ilgiau reikalinga medikų priežiūra. Kol nuspręsite, kas jums geriau tinka - vanduo ar sultys, iš pradžių geriau pasninkaukite po vieną dieną. Visų organizme vykstančių procesų energijos versmė yra gliukozė. Jeigu jūs iš maisto negaunate kalorijų, kraujyje sumažėja cukraus kiekis ir organizmas negali efektyviai dirbti. Idealus laikas pasninkavimui yra savaitgalis, tada jūs galite pailsėti, atsipalaiduoti, šiek tiek pasimankštinti.
Kai kurie žmonės dieną prieš pasninką prisivalgo labai daug. Toks badavimo būdas nerekomenduojamas, kadangi organizmui tenka per didelis krūvis. Dieną prieš pasninką reikia, valgyti nuosaikiai. Pagrindinę maisto dalį turi sudaryti angliavandeniai. Be to, jūs būtina gerti daug skysčių, bet stengtis nevartoti kofeino turinčių bei alkoholinių gėrimų.
Jeigu jūs nusprendėte pasninkauti gerdami tik vandenį, rekomenduojama išgerti mažiausiai tris stiklines vandens. Jeigu vartojate kitus skysčius, geriama tik tada, kai jaučiatės ištroškęs. Pasirinktus skysčius - vandenį ar sultis - gerkite lėtai. Ryte stenkitės atsipalaiduoti, eikite pasivaikščioti, skaitykite, medituokite, atlikite kai kuriuos kvėpavimo ir raumenų tempiamo pratimus. Vandens ar sulčių daugiau gerkite ryte ar priešpiečių metu, todėl vieną stiklinę skysčių išgerkite ryte, o kitą - per priešpiečius. Per pietus taip pat patartina atlikti atpalaiduojamuosius pratimus. Trečiąją skysčių stiklinę išgerkite vakare prieš miegą.
Jeigu pasninkaujate dvi dienas, antrąją dieną elkitės panašiai, kaip ir pirmąją. Jūs galite pasijusti alkanas, todėl turite užsiimti įdomia veikla.
Liovęsi pasninkauti, valgykite po nedaug, pavyzdžiui, šiek tiek vaisių ar daržovių, virtų garuose, ir truputį ryžių. Jeigu vis dar jausitės alkanas, daugiau valgyti galėsite vėliau. Kitą rytą silpnai papusryčiaukite ir tik tada pradėkite normaliai maitintis.
Jeigu jūs nevalgėte nieko, gėrėte tik vandenį, baigdami pasninkauti galite išgerti stiklinę vaisių ar daržovių sulčių. Prie normalaus maitinimosi reikia grįžti palaipsniui.
Jeigu jūs pasninkaujate gerdami sultis, geriausia, kad jos būtų šviežios. Beveik visose daržovėse yra daug skysčių, todėl galite vartoti labai įvairias sultis, jas sumaišyti. Tinka morkų, salierų, kitų žalių daržovių ir sultys.
Be to, reikia iš anksto pasiruošti pasninkavimo metu kartais pasireiškiantiems tam tikriems šalutiniams poveikiams. Pasninkaudami galite jausti, kad liežuvis tarsi apsivėlęs. Dantų šepetėliu nuvalykite jį ir gerai išskalaukite burną - tai padės įveikti šią problemą. Taip pat iš burnos ir kvėpavimo takų gali sklisti nemalonus kvapas, netgi jūsų kūnas gali įgauti nemalonų kvapą. Šis kvapas atsiranda dėl padidėjusio ketonų kiekio ir pagreitėjusio toksinų išsiskyrimo.
Kai kurie žmonės pasninko metu jaučia labai didelį nuovargį, kitus kamuoja mieguistumas. Kiti galimi poveikiai - silpnas galvos skausmas, svaigulys ir/ar pykinimas. Žmonės, kurie paprastai vartoja kofeino turinčius gėrimus, gali jausti ir stipresnį galvos skausmą. Šios problemos laikinos.
Jeigu po pasninko jūs jaučiatės apsivalę bei pajaunėję ir norite išbandyti ilgesnį pasninkavimą -turite pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris stebės pasninkavimą.
