Onkologinio skausmo neverta kentėti
SANDRA BYTAUTIENĖ
Tradiciškai skausmas laikomas ligos simptomu - ypač tai taikoma vėžinėmis ligomis. Dažnai laikomasi nuomonės, kad skausmas yra neišvengiamas tokios ligos palydovas, todėl reikia jį iškęsti. Tačiau sergant lėtinėmis ligomis, ypač vėžiniu, kentėti ne tik nebūtina, bet ir negalima. Lėtinis skausmas žmogų persekioja ne dieną ir ne dvi - jis gali trukti kelias savaites, mėnesius, lydėti žmogų iki gyvenimo pabaigos. Pasaulyje nuolat ieškoma naujų būdų sumažinti onkologinių ligonių kančias ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Turbūt tik nedaugelis žmonių Lietuvoje žino, kad vėžį lydintis lėtinis skausmas šiuo metu yra laikomas atskira liga, reikalaujančia ypatingo dėmesio.
Onkologinių skausmų statistika
Sergant vėžiu skausmą jaučia daugiau nei 70 proc. pacientų. Jau nustatant diagnozę skausmą kenčia 20-50 proc. onkologinių ligonių, vėliau šis skaičius padidėja iki 75-80 proc. Net 43 proc. pacientų nesikreipia į gydytoją ir skausmą yra linkę gydytis vieni. Net ir turint galvoje stulbinančius mokslo pasiekimus, kol kas galime tik liūdnai konstatuoti, kad onkologinės ligos yra viena pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių visuomenės sveikatos problemų. Statistika liūdna - kasmet pasaulyje vėžiu suserga apie 9 milijonus žmonių. Prognozuojama, kad iki 2020 metų šis skaičius išaugs iki 15 milijonų. Kol kas ši liga labiausiai baugina viso pasaulio gyventojus. Lietuvoje vėžiu serga apie 60 000 žmonių, be to, kasmet diagnozuojama apie 15 000 naujų šios ligos atvejų. Vėžys yra viena dažniausių ligų, jo atvejų tikriausiai aptiktume kiekvienoje šeimoje. Tyrimai rodo, kad sergant vėžiu skausmą jaučia daugiau nei 70 proc. pacientų. Tačiau dar labiau suklusti verčia 2005 metais atliktas tyrimas "Ligonis be skausmo". Jis atskleidė šokiruojančius rezultatus - net 43 proc. pacientų skausmą yra linkę gydytis vieni. Savo išgyvenimais jie nelinkę dalintis ne tik su medikais, bet ir su artimaisiais. Tokiu būdu liga ne tik komplikuoja ligonio gyvenimą, bet ir sukelia daug skaudžių išgyvenimų sergančiojo artimiesiems. Jie, beje, dažniau tik nujaučia, ką pergyvena jų sergantis šeimos narys. Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad visuomenėje gaji nuostata, esą artimieji beveik niekuo negali padėti ligoniui.
Tačiau modernėjant ligų, kartu ir onkologinių ligų gydymo metodams, gerėjant medicinos teikiamoms galimybėms, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad būtų palengvinta ligonio kančia, siekiant jo gyvenimo pilnatvės. Todėl atėjo laikas atsisakyti nuomonės, kad vėžys ir skausmas yra neatskiriami - šių laikų medicina leidžia paneigti šį ryšį.
Kaip nustatomas skausmo intensyvumas?
Žinodami, kad dauguma skausmą kenčiančių žmonių niekada apie tai nekalba su artimaisiais - paskatinkite juos išsikalbėti, stebėkite ligonį. Po pirmųjų dienų pamatysite, kad kasdienis ritmas ne visada leidžia pamatyti šalia esančio žmogaus išgyvenimus. Vienas paprastesnių būdų namuose identifikuoti skausmo lygį - pildyti skausmo liniuotę (skalė nuo 1 iki 10 balų). Paprašykite skausmą kenčiančio artimojo kiekvieną dieną užpildyti šią lentelę ir padėkite jam tai padaryti. Jeigu jūsų artimasis nesiryžta dėl pastovaus arba nuolat stiprėjančio skausmo kreiptis į gydytoją, nueikite kartu. Kaip rodo praktika, ne vienam žmogui pas gydytoją dingsta ryžtas prabilti apie skausmą. Todėl kartu einančiojo parama gali padėti svarbiu momentu prabilti apie alinančią skausmo problemą, paprašyti papildomos pagalbos ir vaistų. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad net ir sergant onkologine liga dienos būtų lengvesnės, ligonis galėtų be kliūčių bendrauti ir judėti, pamiršdamas varginančią skausmo naštą.
Onkologinio skausmo malšinimo principai
1. Skausmo kentėti nereikia. 2. Onkologiniam skausmui gydyti yra daug efektyvių priemonių ir būdų. 3. Jeigu jūsų artimasis nesiryžta dėl pastovaus arba nuolat stiprėjančio skausmo kreiptis į gydytoją - nueikite kartu. 4. Tikrieji išgyvenimai būna užfiksuoti skausmo liniuotėje, o ne puse lūpų ištarti gydytojo kabinete. Onkologiniam skausmui malšinti skiriamos dvi vaistų grupės: analgetikai (opiatai ir neopiatai) bei pagalbiniai vaistai, kurie stiprina analgetikų poveikį arba padeda slopinti šalutines jų reakcijas, tokias kaip pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas. Vaistai skausmui malšinti gali būti geriami arba leidžiami. Jeigu pacientas gali nuryti - skiriami geriamieji vaistai. Kai skiriami neopiatai neslopina skausmo, jie keičiami kitos grupės vaistais arba skiriami kartu su opiatais kaip pagalbiniai vaistai mažesnėmis dozėmis. Gali būti skiriami ir leidžiamieji vaistai, taip pat vartojamos ilgo veikimo tabletės, suspensijos, žvakutės. Minėtosios priemonės jau gerai žinomos net ir su vėžiu tiesiogiai nesusidūrusiems žmonėms. Tačiau tai ne visuomet užtikrina nuolatinį skausmo malšinimo poveikį. Ligoninėje gulintiems pacientams skausmas gali būti gydomas ir analgetine pompa. Neretai patys ligoniai ar jų artimieji ieško kitų priemonių, kurios užtikrintų nuolatinį skausmo malšinimą ir leistų gyventi pilnavertį gyvenimą. Tai galėtų būti specialūs analgetinio poveikio pleistrai, kurie malšina skausmą tris paras.
