Gydytojo priimamasis
Alergija šalčiui
"Atšalo orai, prasidėjo bėdos, - skundžiasi Kristina K. iš Ignalinos rajono - Kai tik orai atvėsta, ima niežėti blauzdos. Jei nesusilaikytum, nusikasytum iki kraujo. Atrodo, lyg būtų alergija šalčiui... Ar tikrai taip gali būti ir ką daryti? Tik nerašykit, kad eičiau pas gydytoją - jau buvau, nieko doro neišgirdau. Man vis tiek niežti..."
Alergija šalčiui gali būti. Tai nėra dažna liga, tačiau, mažėjant saulės ir vėstant naktims, vis daugiau žmonių pajunta šios ligos simptomus. Nuo šalčio alergijos kenčiantiems žmonėms alerginių bėrimų atsiranda tose vietose, kurios dažniausiai sąveikauja su šalčiu: ant rankų, kojų, veido. Kartais gali patinti pirštai, sąnariai. Retesniais atvejais atsiranda ir kitų požymių: ištinsta liežuvis, dėl paburkusios žarnyno gleivinės sutrinka virškinimas, o dėl šalto oro poveikio pažeidžiami kvėpavimo takai ir darosi sunkiau kvėpuoti. Kartais jautrus šalčiui žmogus negali valgyti šalto maisto - ledų, gerti atšaldytų gėrimų. Neretai šia liga serga paciento tėvai ar kiti artimi giminaičiai.
Ligą diagnozuoti padeda alerginis šalčio mėginys, kurį gali atlikti tik medikai. Nustačius ligą ir tinkamai ją gydant, alergija šalčiui dingsta, o žmogus vėl gali džiaugtis maudynėmis jūroje, ežere ar šaltais ledais. Deja, net 40-60 proc. atvejų alergijos priežasties taip ir nepavyksta nustatyti. Tačiau tokie žmonės nepaliekami likimo valiai. Medikai ir toliau juos tiria, tikėdamiesi atrasti ligos priežastį. Pasitaiko atvejų, kai pacientui, kuriam pasireiškia šalčio dilgėlinės simptomai, atlikus išsamius sveikatos tyrimus, nustatoma širdies vožtuvų patologija.
Gydytis reikia ilgai ir kantriai
Šalčio alergijos eiga tokia, kad ji kaip atsiranda be aiškios priežasties, lygiai taip pat ir išnyksta be aiškios priežasties. Jos trukmė gali būti įvairi - nuo kelerių metų iki dešimtmečių. Tačiau ją gydyti reikia. Negalima laukti, kol liga kada nors pati praeis. Ji gali pradėti progresuoti, keisti savo formą, darytis pavojingesnė. Alergines reakcijas gali sustiprinti kai kurie vaistai, pavyzdžiui, aspirinas, taip pat ir alkoholis.
Išoriškai odą reikia tepti kremais ar tepalais, vadinamaisiais emolientais. Jų yra labai įvairių, tačiau pagrindinės sudedamosios dalys tos pačios: riebalai, drėkinamosios medžiagos, emulsikliai, konservantai. Daugelis emolientų būna papildyti kvapą ir spalvą suteikiančiomis medžiagomis. Tačiau jos gali sukelti alergiją, ypač jei oda yra jautresnė. Todėl geriau vartoti naujos kartos emolientus, kuriuose kvapų bei dažiklių visiškai nėra. Be to, jie gaminami lipidų pagrindu ir su iki minimumo sumažintu konservantų kiekiu.
Pagrindinė taisyklė, kurios privalo laikytis sergantieji šalčio alergija - šalčio vengimas. Tai turi suprasti kiekvienas pacientas, nes tik šalčio vengimas ir tinkamas rūpinimasis savimi padės išvengti ligos. Mūvėkite dvigubas pirštines, avėkite pašiltintus batus, nešiokite šiltus megztinius ir kepures. Nesiprauskite pernelyg šaltu vandeniu ir venkite žvarbaus vėjo, lietaus.
Svarbu įsidėmėti, kad tai ne tik niežtinčiais bėrimais, patinimais ar kitais kosmetiniais defektais pasireiškianti liga. Šalčiui veikiant didelį odos plotą, gali kilti net gyvybei pavojingų komplikacijų. Kartais net prireikia greitosios medicinos pagalbos. Niežėjimą gali sušvelninti 2 kartos antihistamininiai preparatai, parduodami be recepto - rekomenduojama išgerti tabletę, esant paūmėjimui.
Paruošė Sandra Bytautienė
