Gydytojo priimamasis
Vėjaraupiai liga, kuri gali pakirsti ir suaugusiuosius
"Vėjaraupiai - lyg ir mažiukų liga, - rašo Gražina J. iš Kelmės raj. - Tačiau, pasitaiko, kad ja suserga ir vyresnio amžiaus žmonės. Sako, kad tai pavojinga. Be to, būna, kad liga pasikartoja ir vėl, nors literatūroje radau, kad kartą susirgus įgyjamas imunitetas. Kaip yra iš tikrųjų?"
Vėjaraupiai - tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas pūslinis odos išbėrimas bei karščiavimas. Tai viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų po gripo ir ūminių virusinių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais galima užsikrėsti oro-lašeliniu būdu, per seiles, tiesioginio kontakto keliu ir, retais atvejais, per placentą. Vėjaraupių (varicella) virusas dažniausiai sukelia dvi ligas: vėjaraupius ir juostinę pūslelinę (herpes zoster). Paprastai, užsikrėtus minėtu virusu, susergama vėjaraupiais. Vėjaraupiams būdingas slaptasis (inkubacinis), 9-21 dienas trunkantis ligos periodas, kol po kontakto su ligoniu išryškėja ligos simptomai. Praėjus slaptajam ligos periodui, pakyla temperatūra, maži vaikai gali vemti ir viduriuoti; ligonio plaukuotoje galvos dalyje ir įvairiose odos vietose atsiranda raudonos dėmelės, kurios greitai virsta papulėmis (odos iškilimais). Jau pirmą parą papulės virsta plonasienėmis pūslytėmis, pripildytomis skaidraus skysčio, centre kiek įdubusiomis, apsuptomis raudono lankelio. Per 1-2 dienas pūslytės apdžiūsta ir virsta rudais šašeliais, kurie nukrinta per 1-3 savaites. Vėjaraupių ligos metu matomi visi bėrimo elementai (dėmelės, papulės, pūslytės, šašeliai). Ligonį beria 2-5 dienas. Ligonis dar gali užkrėsti kitus 5 dienas po to, kai atsiranda paskutinis šviežias bėrimas. Pasveikstama per 10-15 dienų. Vėjaraupiai - pavojinga liga, nes gali sukelti net gyvybei pavojų keliančias komplikacijas (galvos smegenų pakenkimas, plaučių uždegimas ir kt.). Vėjaraupių virusinė infekcija kelia ypač didelį pavojų žmonėms, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi: sergantiems ŽIV infekcija, vartojantiems steroidinius hormonus ar imuninę sistemą slopinančius vaistus.
Galima susirgti dar Persirgus šia liga susidaro nepastovus imunitetas visam likusiam gyvenimui, nes virusas išlieka nugaros smegenų mazgeliuose. Kas penktas žmogus, kada nors sirgęs vėjaraupiais, suserga juostine pūsleline (herpes zoster), kuri, kaip minėta, priklauso tai pačiai virusų grupei kaip ir vėjaraupiai. Bėrimas gali pasireikšti net po kelerių metų. Skiepai yra vienintelė priemonė padedanti išvengti vėjaraupių, jų galimų komplikacijų bei juostinės pūslelinės.
Kam rekomenduojama skiepytis: * visiems anksčiau nesirgusiems vaikams nuo 16 mėnesių iki 13 metų (ypač lankantiems ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigas); * visiems asmenims, patiriantiems didelę kontakto su šia infekcija riziką: medicinos darbuotojams, ikimokyklinių įstaigų darbuotojams, mokytojams, moterims, planuojančioms nėštumą (1 mėn. iki vėjaraupių vakcinacijos patariama saugotis nėštumo, o paskiepijus nuo vėjaraupių rekomenduojama nepastoti mažiausiai 2 mėnesius); * dažnai keliaujantiems asmenims; * visiems, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Nuo 2002 metų skiepai nuo vėjaraupių rekomenduojami Respublikos Nacionaliniame skiepų kalendoriuje, tačiau skiepijimas minėta vakcina yra mokamas.
Paruošė Sandra Bytautienė
